Kaip reaguoti, kai kas nors neigia arba menkina klimato krizę?

2024-09-10

Canva nuotr.

Kaip reaguoti, kai kas nors neigia arba menkina klimato krizę?Mūsų kasdienis gyvenimas kupinas netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų. Apie klimato krizę skleidžiama vis daugiau mitų, pavyzdžiui, „1,5 laipsnio nėra daug“ ir „dėl to kaltos kitos šalys“. Keletas pagrįstų atsakymų į dažnai sutinkamus mitus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Mitas: „Aš, kaip privatus asmuo, neturiu jokios įtakos; politikai turi kažką daryti“

Netiesa. Beveik viskas, ką darome, turi įtakos klimatui, įskaitant skraidymą ir važinėjimą visureigiais po miestą. Kiekviena CO₂ tona ištirpdo tris kvadratinius metrus jūros ledo Arktyje. Beje, tiek CO₂ išmeta vienas žmogus, skrendantis iš Berlyno į Madridą ir atgal.

Sunkiems, dideliems automobiliams reikia daugiau arklio galių nei lengvesniems, mažesniems automobiliams. O visureigiai daug dažniau patenka į šią kategoriją nei universalai. Iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, kad visureigiai nėra itin aerodinamiški. Dėl savo dydžio ir didelio svorio jų degalų sąnaudų, padangų nusidėvėjimo ir pasipriešinimo orui rodikliai yra prastesni nei daugumos kitų automobilių. Visureigiai taip pat neturi gerų rezultatų pagal vietos poreikį, nes viešoji erdvė yra per daug vertinga, kad ją užimtų automobiliai, ypač didmiesčiuose.

Mitas: „Temperatūra visada svyravo. Pasaulinis atšilimas nėra žmogaus sukeltas reiškinys“

Netiesa. Tiesa, kad istorijoje buvo temperatūros svyravimų ir kad vidutinė temperatūra buvo daug aukštesnė nei dabar. Didelis skirtumas yra tas, kad temperatūra kilo daug lėčiau nei šiandien. Dėl to gyvosios būtybės turėjo daugiau laiko biologiškai prisitaikyti.

Per pastarąjį šimtmetį nuo industrializacijos pradžios stebimas toks visuotinio atšilimo greitis ir mastas neturi precedento. Tai, be kita ko, susiję su tuo, kad degindami anglis, naftą ir dujas žmonės per labai trumpą laiką išlaisvina didelį kiekį natūraliai susikaupusio CO₂.

Mitas: „Aš, kaip privatus asmuo, neturiu jokios įtakos; politikai turi kažką daryti“

Mitas: „Temperatūra visada svyravo. Pasaulinis atšilimas nėra žmogaus sukeltas reiškinys“

Mitas: „Dėl to kaltas didelis gimstamumas pasaulio pietuose ir tai yra tikroji problema”

Netiesa. Tai patogus paaiškinimas, kai dėl klimato krizės ir aplinkosaugos problemų kaltinamas didelis gyventojų skaičius. Tačiau didelė žmonių masė negali būti pretekstas nieko nedaryti klimato apsaugos srityje. Taip, gyventojų skaičiaus augimas padidino pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau vienam gyventojui tenkantis išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje labai skiriasi.

Turtingos šalys sukelia daug didesnius klimato pokyčius nei neturtingos šalys. Dešimčiai procentų turtingiausių žmonių tenka daugiau nei pusė išmetamo CO₂ kiekio. Kita vertus, skurdesnė pasaulio gyventojų pusė yra atsakinga tik už septynis procentus išmetamo CO₂ kiekio. Per didelis vartojimas pramoninėse šalyse yra daug labiau susijęs su klimato kaita nei gyventojų skaičiaus augimas, kuris labiau būdingas skurdesnėms šalims.

Mitas: „Technologijos ir konkurencija yra geriausias būdas išspręsti klimato problemą“

Netiesa. Veidrodžiai kosmose, dalelės ore – yra daugybė idėjų dėl technologijų, kuriomis siekiama įsikišti į Žemės klimato sistemą. Tai vadinama saulės spinduliuotės valdymu. Paprastai siekiama sumažinti saulės spinduliuotę ir taip sumažinti visuotinį atšilimą. Nepaisant to, kad tokių technologijų sąnaudos yra milžiniškos, jų pasekmių aplinkai ir realaus poveikio visuotiniam atšilimui neįmanoma įvertinti. Todėl jos nėra veiksmingas klimato problemos sprendimas.

Tai nereiškia, kad technologinių sprendimų apskritai reikėtų atsisakyti. Technologijos mums padeda, be jų negalime apsieiti. Taip yra šiandien ir taip bus ateityje. Technologijos taip pat padės mums saugoti klimatą: pavyzdžiui, vėjo energija ir fotovoltinės sistemos padeda išvengti didelės dalies su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tačiau techniniai sprendimai visada susiję su išteklių ir žemės naudojimu (tiesiogiai ar netiesiogiai). Kadangi mūsų ištekliai yra riboti, turime juos naudoti tvariai. Todėl technologijos niekada negali būti vien tik sprendimas, jos visada turi būti taikomos kartu su išteklių vartojimo mažinimu.

Mitas: „Klimato apsauga reiškia blogesnį gyvenimą“

Netiesa. Iš tikrųjų tai truizmas: „Asmens laisvė baigiasi ten, kur prasideda kitų laisvė“, kaip prieš daugiau nei 200 metų teigė Kantas. Norma Bargetzi-Horisberger – viena iš Šveicarijos senjorių, balandžio 8 dieną iškovojusių istorinę pergalę Europos žmogaus teisių teisme (EŽŽT). Pastarasis patvirtino, kad silpna Šveicarijos klimato politika pažeidžia pagrindines žmogaus teises, t. y. šalis daro nepakankamai, kad apsaugotų pagyvenusius žmones nuo pavojingų klimato pokyčių.

Klimato apsauga nereiškia visko nedaryti, bet daryti kažką kitaip ir geriau. Pavyzdžiui, tai nereiškia, kad nebereikia daugiau nebemobilizuoti, o rinktis klimatui nekenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, dviratį ar traukinį.

Mitas: „Klimato apsauga yra nesąžininga, skurdžiau gyvenantiems žmonėms tenka didžiausia našta“

Netiesa. Tiesa, kad mūsų energijos gamybos pertvarka bus brangi, tačiau tęsti darbą kaip iki šiol yra dar brangiau. Dar didesnio visuotinio atšilimo pasekmių išlaidos taip pat būtų milžiniškos, o svarbiausia – ekonominės pasekmės būtų pražūtingos. Tai akivaizdžiai rodo dėl ekstremalių orų reiškinių padidėjęs draudimo išmokų skaičius. Atsinaujinančioji energija jau dabar yra viena pigiausių energijos rūšių ir tampa pigesnė už branduolinę energiją ir iškastinį kurą, be to, patiriamos išlaidos, pavyzdžiui, dėl oro taršos sukeltų ligų.

Pusė priemonių, kurių reikia imtis iki 2030 m., kainuoja mažiau nei 20 JAV dolerių už sutaupytą CO₂ toną. Deja, klimato apsaugos išlaidos paskirstomos neteisingai, nes neturtingesni namų ūkiai dažnai išleidžia didesnę savo pajamų dalį energijai ir judumui. Tai dar viena priežastis, kodėl reikėtų įvesti klimato kaitos fondą sąžiningesniam paskirstymui.

Mitas: „Lietuva viena negali nieko pasiekti klimato apsaugos srityje“

Netiesa. Kova su klimato krize yra bendras visų šalių uždavinys, nes kiekvienas sutaupytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prisideda prie pasekmių mažinimo. Lietuva, kaip ir kiekviena kita šalis, privalo kuo greičiau mažinti išmetamų teršalų kiekį. Lietuva, kaip pažangi valstybė, gali atlikti pionierės vaidmenį, skatinantį kitas šalis imtis didesnių veiksmų siekiant apsaugoti klimatą.

Taip pat nėra taip paprasta atsakyti į klausimą, kas pirmiausia atsakingas už išmetamųjų teršalų kiekį. Vertinant metinį išmetamo CO₂ kiekį, pirmoje vietoje yra Kinija ir JAV. Kai kalbama apie vienam gyventojui tenkantį išmetamųjų teršalų kiekį, vaizdas visiškai kitoks: Kinija nebepatenka į pirmąjį dvidešimtuką, o Lietuva užima maždaug 50 vietą.

Mitas: „1,5 laipsnio atšilimas neturės didelės reikšmės“

Netiesa. Kiekviena dešimtadalis laipsnio daugiau lemia didesnį ir stipresnį visuotinio atšilimo poveikį mums, žmonėms, ir gamtai. Tai ypač akivaizdu palyginus 1,5 laipsnio atšilimo ir 2 laipsnių atšilimo poveikį. Karštų dienų skaičius padidėtų keturis kartus, o ne dvigubai. Žmonių, kenčiančių nuo vandens trūkumo, skaičius būtų 388 milijonai vietoj 271 milijono, 18 procentų vabzdžių rūšių netektų pusės savo buveinių vietoj 6 procentų, o 99 procentai tropinių koralinių rifų būtų prarasti vietoj 70–90 procentų.

Todėl kiekvienas laipsnis daugiau, taigi ir kiekvienas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, yra labai svarbus siekiant sumažinti pasekmes ir su jomis susijusias išlaidas.

Mitas: „Orų prognozės dažnai būna klaidingos, tad kodėl klimato kaita turėtų būti išmatuojama ir nuspėjama?“

Netiesa. Orai – tai trumpalaikiai arba kasdieniai įvykiai atmosferoje, t. y. Žemę supančiame oro sluoksnyje. Orai gali keistis kas minutę. Pavyzdžiui, išeinate į lauką, šviečia saulė, o netrukus po to staiga pradeda lyti.

Kita vertus, sąvoka „klimatas“ apibūdina, kaip orai elgiasi ilgą laiką. Apibūdindami klimatą, mokslininkai nagrinėja vidutines kritulių, temperatūros, drėgmės ar saulės spinduliuotės vertes per ilgą laikotarpį tam tikroje vietovėje.

Nors klimato informacija leidžia suprasti, ko galima tikėtis, ji nesuteikia konkrečios informacijos apie orus konkrečią dieną, o tai reiškia, kad vis dar gali pasitaikyti ekstremalių orų.

Mitas: „Jei Grenalndija galutinai ištirptų, tai būtų privalumas”

Netiesa. Trys mėnesiai 30 laipsnių ir saulės kasdien Vilniuje? Puiku, tada pagaliau visi vasarą atostogaus Lietuvoje! Tačiau vieno žmogaus džiaugsmas yra kito liūdesys. Pasaulinio atšilimo padariniai įvairūs. Lietuvoje taip pat vyskta didžiuliai kritulių svyravymai, kurie sukelia perteklinius kritulius trumpą laiką, o kartais ilgus laikotarpius su sausra dėl kurių kenčia dalis ekonomikos sektorių, pvz., žemės ūkis.

Dar viena klimato krizės pasekmė, su kuria susidūriama Europoje pastaraisiais metais: dažnesni ir smarkesni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Potvyniai Vokietijoje ir gaisrai Graikijoje ar Ispanijoje.

Ledynų tirpimas reiškia, kad baigiasi dideli gėlo vandens telkiniai. Dėl amžinojo įšalo tirpimo į atmosferą taip pat pateks lede susirišęs metanas – taip dar labiau paaštrės klimato krizė.

Besikeičiančios klimato zonos yra ekologiniai spąstai kai kurioms rūšims ir sutrikdo gerai suderintus gamtos procesus ir procedūras. Dėl to ekosistemų paslaugos, kurios yra skubiai reikalingos mūsų gyvenimui, tampa vis labiau pažeidžiamos.

Mitas: „Klimato mokslininkai nėra tokie vieningi, kaip juos verčia manyti vyraujanti srovė. Nepriklausomi mokslininkai tik nutildomi“

Netiesa. Mokslininkai yra vieningesni dėl žmogaus sukelto visuotinio atšilimo nei dėl beveik bet kurios kitos temos. Kelių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 97 proc. klimato mokslininkų sutinka, kad pagrindinė vykstančio visuotinio atšilimo priežastis yra žmogaus veikla.

Atsižvelgiant į šiuos didžiulį skaičių, labiau tikėtina, kad antropogeninę klimato krizę neigiantiems balsams žiniasklaidoje skiriama per daug dėmesio.

Mitas: „Klimato kaitos vis tiek nepavyks sustabdyti. Dabar reikia tik išsiaiškinti, kaip geriausiai prisitaikyti“

Netiesa. Tiesa, kad bus sunku pakeisti iki šiol jau įvykusius klimato pokyčius. Taip pat reikia prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, kad būtų galima susidoroti su atsiradusiomis pasekmėmis.

Klimato apsauga – tai siekis daryti įtaką būsimiems pokyčiams ir sustabdyti visuotinį atšilimą. Kiekviena dešimtąja laipsnio dalimi daugiau ir kiekviena papildomai išmesta šiltnamio efektą sukeliančių dujų tona didina pasekmes mums, žmonėms, ir mūsų gamtai. Jei ir toliau elgsimės kaip iki šiol, nebebus jokių prisitaikymo priemonių, galinčių apsaugoti mus nuo rimtų padarinių.

Be to, jei nebus dedamos pastangos apsaugoti klimatą, šių priemonių sąnaudos nepaprastai išaugs. Kad prisitaikymas prie klimato kaitos vis dar būtų galimybė, reikia imtis visų priemonių klimato kaitai sustabdyti.

Mitas: „Vėjo jėgainės, saulės energija ir elektromobiliai yra daug kenksmingesni klimatui nei iškastinio kuro energijos šaltiniai“

Netiesa. Kiekviena energijos gamybos forma reikalauja išteklių ir daro žalą. Tai pasakytina ir apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Jiems reikia plieno, retųjų žemių ir vario – faktiškai daugiau nei iškastiniams energijos šaltiniams. Tačiau, kitaip nei iškastiniams šaltiniams, atsinaujinančiųjų išteklių energijai, baigus ją gaminti, nebereikia jokio kuro. Ši gyvavimo ciklo dalis yra labai svarbi bendram išteklių suvartojimui ir CO₂ išmetimui.

Iškastinio kuro elektrinės kasdien sunaudoja tonas iškastinių išteklių. Šie ištekliai nėra perdirbami. Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius daroma prielaida, kad gamybos metu išmetamas CO₂ kiekis kompensuojamas per pirmuosius eksploatavimo metus. Vėliau jie taupo CO₂. Pasibaigus eksploatavimo laikui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ištekliai, kurie buvo panaudoti atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams, iš esmės yra perdirbami – priešingai nei iškastinio kuro atveju, kai jie buvo sudeginti.

Todėl neteisinga teigti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai nekenkia klimatui labiau nei iškastiniai. Nepaisant to, atsinaujinančiųjų išteklių perdirbimas ateityje taps vis svarbesnis ir turėtų būti kritiškai stebimas, kaip ir išteklių gavyba. Tai pasakytina ir apie priklausomybę nuo kitų pasaulio regionų ir vietos darbo sąlygų bei aplinkosaugos standartų.

Mitas: „Protestai tik padidina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip kenkia klimatui“

Netiesa. Klimato protestai taip pat yra būdas aktyvistams atkreipti dėmesį į konkrečias su klimato krize susijusias problemas, pavyzdžiui, iškastinio kuro poveikį aplinkai, miškų kirtimą ir kylantį jūros lygį. Tokie renginiai dažnai pritraukia žiniasklaidos dėmesį, kuris gali padėti didinti visuomenės informuotumą apie klimato krizės aktualumą.

Be to, klimato protestai gali padėti daryti spaudimą bendrovėms ir vyriausybėms imtis konkrečių veiksmų mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir švelninant klimato kaitos poveikį. Sukurdamos skubos jausmą ir reikalaudamos pokyčių, jos gali padėti sužadinti politinius ir socialinius judėjimus, kurie lemia reikšmingus politikos pokyčius ir tvarios praktikos diegimą.

Apskritai klimato protestai yra galinga priemonė, kuria naudodamiesi asmenys ir bendruomenės gali išsakyti savo nuomonę ir pareikalauti imtis veiksmų klimato krizei spręsti.

Pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika” informaciją