Rugsėjo 22 d., penktadienis | 23

Kaip atsikratyti žemės ūkio veiklos atliekomis?

2023-06-07

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Įsibėgėjus aktyviam žemdirbystės sezonui, ūkininkai raginami nekaupti žemės ūkio veikloje susidarančių atliekų, kad vėliau netektų brangiai už tai sumokėti. Pasak ekspertų, pagrindinės priežastys, dėl kurių stebimas žemės ūkio atliekų pridavimo mažėjimas, galimai yra žinių apie atliekų tvarkymą trūkumas arba laiko stoka. Didžiausios galimos viso to pasekmės – tikimybė sukaupti itin didelius įvairių atliekų kiekius ir taip užteršti sklypą ar netgi užauginti užterštą derlių.

BASF. Havas Media. Straipsnių vidus. Taragona

„Dar iki prasidedant pandemijai žemės ūkio veikloje sugeneruojamų atliekų surinkimas augo – mūsų duomenys rodo, kad iš ūkių surinkdavome ir sutvarkydavome beveik dvigubai daugiau atliekų nei šiuo metu. Tačiau pastaruosius trejus metus stebime ženklų ūkininkų aktyvumo sumažėjimą – surenkamų atliekų kiekis iš ūkių 2020-2022 metais mažėjo 35 proc. Suprantama, kad veiklos ribojimai ir visuotinis „užsidarymas“ greičiausiai paskatino atidėti atliekų pridavimą ateičiai, tačiau pandemija baigėsi, o skaičiai verčia nerimauti, kad ūkininkai dėl laiko stokos ar kitų priežasčių ima kaupti atliekas savo sklypuose, sandėliuose ir ūkinėse patalpose“, – sako Kristina Kavaliauskienė, bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė.

Būdama viena didžiausių pramonės atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje, 2022 metais „Žalvaris“ surinko, apdorojo ir sutvarkė daugiau kaip 54 tūkst. tonų pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų, aptarnaujant daugiau kaip 4 000 verslo klientų Lietuvoje. Bendrovė taip pat surenka ir sutvarko žemės ūkio veiklos atliekas iš beveik 500 Lietuvoje veikiančių ūkių, tačiau bendras iš ūkininkų surinktų atliekų kiekis pernai sudarė vos 1 proc. bendro sutvarkyto atliekų kiekio.

„Tiksliai įvardinti, kiek per metus susidaro atliekų iš žemės ūkio veiklos Lietuvoje, šiandien yra neįmanoma ir tam didžiausios įtakos turi teisinis reglamentavimas. Jeigu ūkininkas savo veiklą yra įregistravęs kaip fizinis asmuo, jis neturi prievolės ir įpareigojimo atliekų tvarkytojams reguliariai priduoti atliekas, o tie, kurie atliekas priduoda, tai dažniausiai daro vedami savo paties sąmoningumo ir atsakomybės – nenori apsikrauti atliekomis arba suvokia jų kenksmingumą aplinkai“, – sako specialistė.

Vieno langelio principas

Žemės ūkio veikla yra susijusi su trąšų, pesticidų ir kitų cheminės kilmės medžiagų naudojimu, todėl ūkiuose susikaupia šių medžiagų pakuočių, įvairių plastiko talpų, agro plėvelės, o taip pat – žemės ūkio technikos ir įrengimų remonto metu susidarančių pavojingųjų atliekų – detalių, filtrų, alyvos, padangų ir kt. „Kaupiamos arba aplaidžiai tvarkomos tokios atliekos teršia aplinką, o priduodamos teisės tokias atliekas tvarkyti neturintiems atliekų tvarkytojams, gali užtraukti ir administracinę atsakomybę bei tūkstantines baudas. Vystant ekologinį žemės ūkį, dėl neatsakingai tvarkomų atliekų, galima netgi netekti ekologinio ūkio statuso“, – teigia K. Kavaliauskienė.

Pasak jos, atliekų tvarkymas yra ganėtinai sudėtingas procesas, kuris reikalauja specifinių žinių apie atliekų kategorijas, jų pavojingumą. Būtent todėl „Žalvaris“ siūlo ūkininkams kompleksines vieno langelio principu teikiamas paslaugas – surinkti iš jų visas – tiek pavojingąsias, tiek ir nepavojingąsias atliekas bei pasirūpinti jų sutvarkymu. Aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingomis atliekomis laikomos daugelis automobilinių atliekų – alyva, akumuliatoriai, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės, pašluostės, traktorių padangos, seni padargai ir t.t. Nepavojingosioms atliekoms priskiriama neužteršta pakuotė, spalvota ir juoda plėvelė, agroplėvelė, didmaišiai, polipropileno tinkleliai ir t.t.

„Žemės ūkyje dirbantys žmonės iš tiesų yra labai užimti, ypač prasidėjus šiltajam sezonui, tad, suprantama, kad atliekų tvarkymas tuo metu nėra prioritetinis klausimas. Be to, dažnai manoma, kad ūkininkaujant ateityje gali prireikti kai kurių daiktų, talpų, detalių, be to, ūkyje vietos daug, tad ir jų sandėliavimui jos pakaks. Taip kaupiamos atliekos užima vis daugiau ploto, o ilgainiui gausiai sukauptos gali tapti cheminio užkrato ar gaisro židiniu, šimtams metų užteršti sklypą, šalia esančius pasėlius ir netgi gruntinius vandenis“, – dėsto K. Kavaliauskienė.

Anot specialistės, žemės ūkio veikla yra glaudžiai susijusi su aplinkosauga, todėl ūkininkavimas turėtų būti traktuojamas kaip verslas, jam taip pat turėtų galioti tos pačios taisyklės kaip ir kitiems verslams – socialiai ir atsakingai tvarkyti veiklos metu susidarančias atliekas.

Žiedinės ekonomikos ateitis

Pagal įstatymus, visi atliekų turėtojai, taip pat ir ūkininkai, yra patys atsakingi už veikloje susidariusių atliekų sutvarkymą, net ir tuomet, kai jas priduoda legaliai veikiančiai atliekų tvarkymo įmonei. Paaiškėjus, kad atliekos buvo priduotos tokia veikla negalinčiai užsiimti įmonei arba, jei įmonė, kuri turi leidimą tvarkyti atliekas, jas sutvarkė nesilaikant įstatymų reikalavimų, ūkininkui už tų pačių atliekų sutvarkymą gali tekti susimokėti dar kartą.

Savo ruožtu „Žalvaris“ visas surinktas atliekas tvarko bendradarbiaudamas su sertifikuotais partneriais ir atskirų rūšių atliekų perdirbėjais. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių, kuris savo gamykloje perdirba „Žalvario“ surinktą ir apdorotą polietileno plėvelę bei kai kurias kitas plastiko atliekas, yra įmonių grupei „GreenGroup“ priklausanti bendrovė „Ecso“.

„Žemės ūkio sektorius yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai, tačiau nemaža dalis ūkininkų nepakankamai vertina žemės ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo ypatumus, nors turėtų būti kaip tik atvirkščiai – poreikis plastiko perdirbimui yra didelis, technologinių perdirbimo galimybių turime, tad reikėtų daug sparčiau judėti žiedinės ekonomikos link“, – sako Egidijus Noreikis, „Ecso“ direktorius. Jo teigimu, atsakingas vartojimas, atliekų tvarkymas ir perdirbimas šiandien yra lygiai toks pat svarbus, kaip atsinaujinanti energetika, ekologiškumas, žmonių noras gyventi sveikiau ir geriau.

Visas surinktas atliekas atliekų tvarkytojai turi apdoroti ir paruošti perdirbimui arba utilizavimui. 2022 metais „Žalvaris“ surinkto ir sutvarkė daugiau kaip 54 tūkst. tonų atliekų, kurių 45 % panaudota perdirbimui ir gamybai, 48 % elektros ir šilumos energijos gamybai, 6 % atliekų sutvarkytos panaudojant kitus utilizavimo būdus.

Pakuotes perdirbti – galima

Šiuo metu Lietuva yra tarp 7 Europos Sąjungos valstybių, kurios vis dar neturi atskiros nacionalinės augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo sistemos. Inovatyvi sistema padėtų sutvarkyti apie 300 tūkst. kilogramų plastiko atliekų, kurios susidaro naudojant augalų apsaugos produktus. Tinkamas plastiko pakuočių išskalavimas ir grąžinimas perdirbimui turėtų milžinišką aplinkosauginį efektą ir prisidėtų prie Lietuvos tikslo žengti žiedinės ekonomikos keliu.

„Nors Lietuvoje augalų apsaugos produktų pakuotės yra laikomos pavojingosiomis atliekomis, mokslas ir kitų ES šalių praktika jau seniai įrodė, kad jas išskalavus, plastikinės talpos atitinka ES reglamente nustatytus nepavojingoms atliekoms keliamus reikalavimus ir gali būti sėkmingai perdirbamos į gaminius, kurie nesiliečia su žmogaus kūnu ar maistu“, – teigia Zita Varanavičienė, „CropLife Lietuva“ direktorė.

Pasak jos, visos inovacijos, kurios padeda mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos naftos ir žaliavų bei didinti regiono gebėjimą efektyviai naudoti turimus išteklius, įskaitant atliekas, tampa reikšmingos ir aktualios didėjant tarptautinei įtampai dėl žaliavų tiekimo ir aplinkos tausojimo.

Pagal bendrovės „Žalvaris“ BNS pateiktą informaciją