© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. Kasdien yra vykdomi šios žemės (žemės sklypų) perleidimo sandoriai – žemė parduodama, dovanojama, paveldima. Šiuose procesuose dalyvauja ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), teisės aktų nustatyta tvarka išduodama įvairias pažymas ir sutikimus (pvz., per 2023 m. asmenims buvo išduoti 41 928 tokio pobūdžio dokumentai). Todėl norėtume priminti, kas, kada (kokia eilės tvarka) ir dėl ko turi kreiptis į NŽT, kokias funkcijas ji atlieka, kai žemė yra perleidžiama ir (ar) įgyjama nuosavybėn.
Žemės sklypo pardavimas–pirkimas
Žemės sklypo pardavėjas
Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pardavėjui išduodamoje pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės sklypo savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims (kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise) pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Tuo atveju, jeigu nė vienas pirmumo teisę turintis asmuo nepareiškė noro (sutikimo) pirkti parduodamą žemės sklypą, tai nurodoma išduodamoje pažymoje ir reiškia, kad pardavėjas savo žemės sklypą gali parduoti bet kuriam kitam savo nuožiūra pasirinktam asmeniui, tačiau tik už tokią pačią kainą, kuri yra nurodyta pranešime dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jeigu žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas).
Pranešimo pateikimo ir pažymos gavimo paslauga bendrai kainuoja 47 eurus. Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant pranešimą (informacija apie mokėjimo būdus skelbiama čia).
Žemės sklypo pirkėjas, turintis pirmumo teisę
Jeigu asmuo gavo informaciją iš NŽT dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, reiškia jis patenka į asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, sąrašą (pirmumo teisę turintys asmenys yra nurodyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje).
Pažymėtina, kad kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, NŽT raštu informuoja asmenis, pageidaujančius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, apie tai, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą eilę.
NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti. (informacija apie mokėjimo būdus skelbiama čia).
Žemės sklypo pirkėjas, neturintis pirmumo teisės
Pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturint tam pirmumo teisės galima tik tuo atveju, jeigu visi asmenys, turintys pirmumo teisę, atsisakė pirkti siūlomą žemės sklypą, ir tik už tokią kainą, kuri yra nurodyta pirminiame pardavėjo pranešime.
NŽT sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kainuoja 11 eurų (privačiam asmeniui). Ši valstybės nustatyta rinkliava turi būti sumokėta pateikiant prašymą šiam sutikimui gauti (informacija apie mokėjimo būdus skelbiama čia).
Taigi žemės sklypo pardavėjui turint NŽT išduotą pažymą, o žemės sklypo pirkėjui turint NŽT išduotą sutikimą, asmenys gali kreiptis į notarą dėl pirkimo–pardavimo sandorio įteisinimo.
Žemės sklypo dovanojimas
Žemės sklypo dovanojimo atveju į NŽT privalo kreiptis tik asmuo, kuriam yra dovanojamas žemės sklypas. Taip pat kaip ir žemės sklypo pirkimo atveju, NŽT būtina pateikti prašymą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo. NŽT patikrina prašyme nurodytą informaciją, įrodančią, kad asmeniui įsigijus parduodamą žemės sklypą jam (kartu su susijusiais asmenims) priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha. Nenustačius trūkumų ir apribojimų, žemės pirkėjui išduodamas sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kuris turės būti pateikti notarui, tvirtinančiam žemės sklypo dovanojimą. Nustačius, kad bendras žemės plotas bus didesnis kaip 500 ha – sutikimas neišduodamas ir asmeniui neleidžiama priimti tokios dovanos (žemės ūkio paskirties žemės sklypo).
Žemės sklypo paveldėjimas
Žemės sklypo paveldėjimo atveju nė vienai iš šalių į NŽT kreiptis nereikia. Be to, žemės sklypo paveldėjimo atveju netaikomas reikalavimas neviršyti 500 ha bendrai turimo žemės ūkio paskirties žemės ploto (ši išimtis yra nustatyta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje).
NŽT informacija