© LIetuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Birželio 3 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba mini veiklos 25-metį. Apie įstaigos tikslus, planus ir veiklos naujoves kalbamės su jos direktoriumi dr. Edvardu Makeliu.
Kodėl prieš 25-erius metus reikėjo įkurti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, kokie tikslai jai buvo keliami? Ar šiandien jie pakito?
Įvykus žemės reformai, 1991 m. Lietuvoje atsirado daugiau nei 600 tūkst. žemės savininkų, kurių didelė dalis pradėjo vykdyti žemės ūkio veiklą, į žemės ūkio bendroves buvo performuoti valstybiniai ūkiai. Taigi buvusi informacijos ir žinių perdavimo sistema paprasčiausiai nebetiko, todėl 1993 m. birželio 3 d., vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, nuspręsta įkurti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Mūsų misija tuomet buvo – padėti visiems ūkininkaujantiems pelningai plėtoti savo verslą, nedarant žalos aplinkai, gaminti konkurencingą produkciją, išlikti ir pirmauti rinkos ekonomikos sąlygomis.
Kalbant apie šiandieną, reikia pasakyti, kad tikslas išliko toks pat. Tik praplėtėme veiklos sritis. Teikdami paslaugas ir konsultuodami ūkininkus, verslininkus, visų pirma plėtojančius verslą kaimo vietovėse, miško savininkus, siekiame didinti jų konkurencingumą, vystyti subalansuotą, stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą. Taigi šiandien 48 biuruose dirbantys nešališki Konsultavimo tarnybos konsultantai ir specialistai vadovaujasi misija – žiniomis, inovacijomis irpartneryste Jūsų verslo tikslą darome pasiekiamą!
Kaip nuo 1993 m. keitėsi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikla, jūsų klientai?
Jei veiklos pradžioje ūkininkams reikėjo daug informacijos apie ūkio šakų tvarkymą, vėliau teko padėti suprasti ES reikalavimus, verslo projektų rengimo specifiką ir kt. Per 25-erius metus žemės ūkio sektoriuje įvyko daug pokyčių: investicijos paskatino naujų modernių technologijų diegimą, šiuolaikiškos technikos naudojimą, tačiau kartu susirūpinimą kelia aplinkosaugos, tausaus išteklių naudojimo problemos. Todėl artimiausia perspektyva susijusi su tiksliuoju ir tvariu ūkininkavimu. Taip pat labai sparčiai vyksta pokyčiai, susiję su informacinių technologijų taikymu žemės ūkyje. Reikia atrasti pačius racionaliausius konsultavimo, žinių skleidimo būdus. Tai darome atsižvelgdami į klientų pageidavimus, mokslo pasiekimus, mokydamiesi ir iš užsienio partnerių. Mūsų tikslas – kad visi technologiniai procesai, pvz., dirvožemio tyrimai, tręšimo plano parengimas, purškimo, tiksliosios sėjos klausimai ir kt. ūkininkams būtų tinkamai išaiškinami. Ūkininkai ir jų poreikiai išaugo. Ateina nauja karta. Įvertindami tai ir vadovaudamiesi sėkmingais užsienio konsultantų pavyzdžiais, ieškome naujų metodų, įtraukiant ūkininkus į diskusijų grupes, mąstant apie tai, ką jie žino, o ko ne.
Kurias didžiausias veiklos naujoves išskirtumėte?
IT programos yra informacijos valdymo, teisingų ir laiku ūkiuose priimtų sprendimų pagrindas. Remdamiesi ilgamete darbo patirtimi, geriausia tarptautine praktika ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijomis, Konsultavimo tarnybos specialistai sukūrė kompiuterinę ūkio valdymo programą „e-GEBA“ su susietais gyvulininkystės, ekonomikos, buhalterijos, augalininkystės moduliais.
Dar viena mūsų sukurta informacinė informavimo, konsultavimo ir mokymų sistema IKMIS.Ją sudaro 4 nemokamos elektroninės paslaugos skirtos žemdirbiams, konsultantams, mokslo atstovams ir visiems besidomintiems žemės ūkiu.
Šie inovatyvūs įrankiai yra pripažinti, įvertinti nacionaliniais ir tarptautiniais apdovanojimais. Pavyzdžiui, IKMIS geriausio lietuviško elektroninio turinio konkurse „Naujasis knygnešys 2015“ savo kategorijoje laimėjo I vietą ir galimybę atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame pasauliniame konkurse „Pasaulio viršūnių apdovanojimai 2015“, o Prancūzijoje vykusiame 11-ame Europos žemės ūkio, maisto ir aplinkos informacinių technologijų federacijos (EFITA) kongrese sistemos kūrėjams skirtas specialus apdovanojimas.
Klientai jau įsitikino Mobilios gyvulininkystės laboratorijos nauda, kai atvykus į ūkius ištiriamas gyvulių sveikatingumas, pieno kokybės rodikliai, ūkio pašarų bazė, anksti nustatomas veršingumas, patariama reprodukcijos gerinimo klausimais, vertinamas melžimo įrangos tinkamumas ir gyvulių laikymo sąlygos.
Kas šiandien aktualiausia žemės ūkiui, kaip į šiuos poreikius reaguoja Konsultavimo tarnyba?
Dabar labai svarbus modernus požiūris į šiuolaikines žemės ūkio technologijas ir konsultavimo metodus, efektyvus bendravimas su mokslo ir mokymo įstaigomis, dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, tokių kaip Europos inovacijų partnerysčių (EIP) tinklas, žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema. Tai sudaro Lietuvos ir Europos Sąjungos žemės ūkio konsultavimo, inovacijų ir žinių informacinės sistemos kūrimo ir perdavimo esmę.
Konsultavimo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje AKIS (Agricultural knowledge innovation system)žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemoje. Per metus debesų kompiuterijos pagalba daugiau kaip 18 tūkstančių klientų teikiamos integruotos ir e-paslaugos. Taip pat įstaiga yra viena didžiausių šalies mokymo paslaugų teikėja, organizuojanti auditorinius ir nuotolinius mokymo kursus.
Dalyvaujame 4 iš 5 EIP projektų, kurie įgyvendinami Lietuvoje. Šiuo metu didžiulis iššūkis yra sutrumpinti grandinę nuo mokslinių tyrimų iki apčiuopiamos naudos suteikimo vartotojui. Įstaigos specialistai taip pat užaugo. Esame kviečiami į įvairias darbo grupes, daug darbuotojų dalyvauja focus grupių veikloje, tarptautinės konferencijose ir kt.
Reikia pasidžiaugti, kad kiekvieno Lietuvos mokslininko svajonė – dalyvauti Horizontas 2020. Esame pateikę kelias paraiškas projektams, dalyvaujame RECAP projekte. Šiemet planuojama užbaigti projektą „Agroinovacijų vartai“, kuris atvers ūkininkui kelią į pažangą.
Kokias paslaugas teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kurios populiariausios?
Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Dėl tinklinės organizacijos ir modernios infrastruktūros turėdami galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento, stengiamės išnaudoti savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos buhalterinės apskaitos, verslo ekonomikos, augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės technologines (specializuotas), aplinkosaugos, darbų saugos, mokymų paslaugas. Negalėčiau išskirti populiariausių, mes orientuojamės į paslaugų kompleksiškumą, sudarome galimybę gauti visas reikalingas nešališkas paslaugas ar konsultacijas vieno langelio principu.
Kokie artimiausių metų Konsultavimo tarnybos planai, kokių naujovių gali tikėtis Lietuvos žemdirbiai?
Bendri Europos Sąjungos ir viso pasaulio ūkininkaujantiems kylantys iššūkiai, susiję su ūkių konkurencingumo didinimu, prisitaikymo prie klimato kaitos sąlygų, inovacijų diegimu ir pan., neaplenks ir Lietuvos ūkininkų. Todėl Konsultavimo tarnybos vaidmuo bus kiek galima plačiau ir aiškiau teikti reikalingą informaciją, bendradarbiauti su mokslo institucijomis kuriant ir diegiant inovacijas, aktyviai dalyvauti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos plėtroje.
Artimiausiu metu planuojame pradėti Inovacijos paramos tarnybos veiklą, kuri inicijuos ir koordinuos inovacijų projektų, reikalingų ūkininkaujančių problemoms spręsti, rengimą ir įgyvendinimą.
Duris atvers tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras su technologijų praktinio demonstravimo paviljonu, kuriame žemdirbiai įgys teorinių tiksliojo ūkininkavimo žinių ir galės jas išbandyti, užsisakyti jiems reikalingas paslaugas.
Žemės ūkio skaitmenizavimas – vienas iš naujojo periodo bendrosios žemės ūkio politikos periodo uždavinių ir galimybių, todėl sudarysime visas įmanomas sąlygas, kad Lietuvos žemdirbiai jomis pasinaudotų.
Lietuvoje esame pasiekę gražių rezultatų augalininkystėje: prikuliame 6 mln. t grūdų. Manau, kad tai ne riba. Tokių rezultatų pasiekiama, kai yra dėmesys detalėms, pvz., agroaplinkosaugai, ekonominiams rodikliams, tiksliajai žemdirbystei ir kt. Kiekvienoje detalėje mūsų indėlis gali būti svarbus. Kolektyvas gerai pasiruošęs, galintis spręsti bet kokius žemės ūkio srities uždavinius. Tai rodo ir mūsų pasiekimai, pvz., už Lietuvą atsiskaitome ES dirbdami Ūkio apskaitos duomenų tinkle, STEB projektas, darbas Horizon2020. Tokius darbus padaryti gali tik labai aukštos kvalifikacijos žmonės. Kasdien turime ko nors išmokti, nes dirbame su inovatyviausiais, didelius reikalavimus keliančiais klientais ir partneriais.
Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė
Kviečiame pasižiūrėti LŽŪKT jubiliejui sukurtą filmą, kuriame apžvelgiami organizacijos kūrimosi etapai, dabartis ir ateities perspektyvos. Mintimis dalinasi įstaigos direktorius, steigėjai, darbuotojai bei klientai iš skirtingų šalies regionų. LŽŪKT 25 -metis: kiekviena detalė svarbi!
Filmas pirmą kartą publikuotas 2018 m. gegužės 18 d. vykusioje jubiliejinėje LŽŪKT tarptautinėje konferencijoje. Apie ją skaitykite čia.