Įvairių kopūstinių ir kitų daržovių kenkėjų prognozavimas

Dr. Laisvūnė Duchovskienė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja

2013-02-06

Daržoves pažeidžiančių kenkėjų yra daug ir įvairių. Kintant klimato sąlygoms, keičiasi ir jų pasirodymo laikas bei žalingumas. Kad daržovės būtų apsaugotos nuo kenkėjų, pirmiausia reikia nustatyti jų plitimo pradžią, arealą, gausumą ir žalingumą. Tik įvertinus žalingųjų organizmų pavojų derliui, galima priimti ekonominiu ir ekologiniu požiūriais pagrįstus sprendimus dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo tikslingumo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Prognozavimo nauda

Augalų apsaugos priemonių apimtys, sudėtis ir naudojimo taktika turi būti pagrįsta detaliais jų poveikio kenksmingiems organizmams ir žemės ūkio augalams moksliniais tyrimais, kurių galutiniai rezultatai parodo taikomos augalų apsaugos sistemos efektyvumą. Siekiant sumažinti žemės ūkyje žalingą augalų apsaugos produktų poveikį žmonėms ir aplinkai, ES yra ruošiama tausaus pesticidų naudojimo strategija.

Vienas iš efektyviausių būdų optimizuoti ir sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą bei apsaugoti sodo ir daržo augalus nuo kenkėjų – jų pasireiškimo prognozavimas, kuris padeda tinkamu laiku nustatyti kenkėjų plitimą bei laiku panaudoti augalų apsaugos produktus ir priemones. Prognozavimo sistemų įdiegimas leidžia optimizuoti purškimų kiekį, nes tiksliai nustato žaladarių pasireiškimo riziką. Purškiama tik tada, kada reikia, o ir pesticidus lengviau pasirinkti atsižvelgiant į prognozavimo modelio duomenis.

Žalingiausi kenkėjai

Kopūstai, morkos ir svogūnai – dažniausiai auginamos daržovės Lietuvoje. Todėl mes ir tiriame žalingiausių šių daržovių kenkėjų pasirodymo ir gausumo dėsningumus. Iš daugelio žaladarių, kenkiančių kopūstams, žalingiausi yra kopūstinis amaras (Brevicoryne brassicae), kopūstinė musė (Delia brassicae), keletas Lepidoptera drugių vikšrų, kaip kopūstinė kandis (Plutella xylostella), ropinis baltukas (Pieris rapa), kopūstinis pelėdgalvis (Mamestra brassicae). Kiekvienas iš šių kenkėjų gali sumažinti prekinį kopūstų derlių, o kartais ir visai jį sunaikinti. Cheminių apsaugos priemonių panaudojimas dažnai yra neišvengiamas, todėl atsiranda biocenozės pokyčių, daroma neigiama įtaka žemės ūkio produktų kokybei.

Morkinė musė Psila rosae F – viena žalingiausių morkų kenkėjų Šiaurės Europoje ir Lietuvoje. Jos lervos kenkia morkoms, petražolėms, pastarnokams, rečiau salierams ir kitiems skėtinių šeimos augalams. Morkinės musės suaugėliai labiau mėgsta lauko pakraščius ar vietas, kur yra šešėlis. Pažeisti augalai skursta, silpnai auga, jų lapai pasidaro violetinio atspalvio, paskui pagelsta ir nudžiūsta. Jaunų šakniavaisių viršūnėse, o stambesniuose šakniavaisiuose iki šerdies būna įsigraužusios musių lervos. Laikomi saugyklose tokie šakniavaisiai greitai supūva.

Svogūninė musė Delia antiqua Meig – vienas žalingiausių kenkėjų svogūninėms daržovėms pasaulyje. Nors iš sėklų auginamiems svogūnams žalingiausios yra pirmosios generacijos svogūninės musės lervos, tačiau antrosios generacijos musės puparijai yra laukų užsikrėtimo šaltinis kitais metais. Pirmosios generacijos musės lervos pagraužia jaunus svogūnų daigus ir jie žūsta, o antrosios generacijos musės lervos, įsigrauždamos į bręstančio augalo ropelę, sukelia puvinį.

Daržovių apsaugai nuo kenkėjų beveik visada yra naudojami insekticidai, kurie efektyviausi tada, kai pasirodo kenkėjai. Deja, kenkėjų pasirodymas dažnai svyruoja, priklausomai nuo tam tikros vietovės meteorologinių sąlygų. Vadovaujantis modelio duomenimis, augalų apsaugos veiksmingumas gali padidėti naudojant augalų apsaugos produktus nuo kenkėjų.

Morkinės ir svogūninės musių pirmosios ir antrosios generacijų individų skraidymo pradžią galima prognozuoti naudojant meteorologinių stotelių iMETOS duomenis (oro ir dirvožemio temperatūrų sumas). Morkinė ir svogūninė musės žiemoja dirvoje puparijaus tarpsniu. Suaugėliai pasirodo, kai dirva įšyla iki 11°C ir išsilaiko ilgiau nei 10 dienų. Jos skraido, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 12°C, nevėjuota.

Antrosios generacijos Psila rosae ir Delia antiqua individų pasirodo, kai dirva įšyla iki 11°C ir išsilaiko ilgiau nei 100 dienų. Kopūstinių musių Delia brassicae pirmosios ir antrosios generacijų individų pasirodymą taip pat galima būtų apskaičiuoti taikant tą patį modelį, tačiau šie kenkėjai yra labai judrūs, tad stotelių reikėtų beveik kiekviename lauke. Kenkėjų pasirodymo prognozavimą sunkina tai, kad ne visos musių lėliukės ritasi vienu metu ir tas pirmosios ar antrosios generacijos pasirodymas dažnai užsitęsia. Todėl musių gausumui fiksuoti turi būti naudojamos dar ir lipnios spalvinės gaudyklės.

Naudotinos gaudyklės

Drugių, kurių vikšrai kenkia kopūstinėms daržovėms, stebėjimui naudojamos geltonos spalvos vandens (ropiniams baltukams, kopūstiniams pelėdgalviams) ar feromoninės gaudyklės (kopūstinėms kandims). Atlikus apskaitą drugių, pagautų feromoninėmis gaudyklėmis, galima prognozuoti kopūstinių kandžių padedamų kiaušinių gausumą ir palyginti su tikrai rastų vikšrų gausumu. Ropinių baltukų ir kopūstinių pelėdgalvių pirmosios ir antrosios generacijų drugių pasirodymą galima prognozuoti pagal oro aktyvių temperatūrų sumas. Musių gausumui fiksuoti naudojamos lipnios spalvinės gaudyklės.

Tyrimų rezultatai

Tyrimai buvo atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institute 2011–2012 m. Siekiant nustatyti Psila rosae ir Delia antiqua individų gausumo dinamiką morkų ir svogūnų pasėliuose, buvo išdėstytos geltonos lipnios gaudyklės (IVOG^R – System), kurios keičiamos kas savaitę. Pagauti individai apibūdinami Augalų apsaugos laboratorijoje.

2012 m. svogūninių ir morkinių musių buvo mažiau nei 2011 m. Pernai metais (2012 m.) dėl lietingo ir vėjuoto oro musės mažiau skraidė ir dėjo kiaušinėlių, todėl abiejų rūšių individų buvo mažiau, o antrosios generacijos individai pasirodė net mėnesiu vėliau nei 2011 m. Tokiam vėlyvam antrosios generacijos pasirodymui įtakos turėjo gana vėsūs vasaros orai, kai dirvos paviršius įšildavo nepakankamai, todėl šie kenkėjai padarė mažiau žalos.

2012 m. morkos buvo purkštos insekticidais: Proteus OD 0,75 l ha^-1 (v. m. tiaklopridas 100 g l^-1 deltametrinas 10 g l^-1), Decis mega 50 EW 0,15 l ha^-1 (v.m. deltametrinas 50 g l^-1) ir Fastac 50 AC 0,2 l ha^-1 (v. m. alfa - cipermetrinas 50 g l^-1), kai 2011 m. morkos buvo purkštos: Mavrik 2F 0,1 l ha^-1 (v. m. taufluvalinatas 240 g l^-1), Decis mega 50 EW 0,15 l ha^-1 (v. m. deltametrinas 50 g ha^-1). 2012 m. morkinių musių kontroliniame variante buvo pažeista tik 2 proc. augalų, kai 2011 m. – 7 proc. svogūnai buvo purkšti insekticidais: Decis mega 50 EW 0,15 l ha^-1 (v. m. deltametrinas 50 g l^-1), Actara 25 WG 0,2 l ha^-1 (v. m. tiametoksamas 250 g. kg^-1) ir Fastac 50 AC 0,2 l ha^-1 (v. m. alfa - cipermetrinas 50 g l^-1).

2012 m. morkinės musės suaugėliams skraidyti ir dėti kiaušinius sąlygos buvo nepalankios, nes vyravo lietingi ir vėjuoti orai. 2011–2012 m. pirmosios generacijos Psila rosae pažeistų augalų tarp skirtingų apsaugos sistemų ir nepurkšto varianto neaptikta. Galima daryti prielaidą, kad skraidymo pradžioje morkų augalai buvo labai maži, ir morkinės musės suaugėliai maitinosi ant laukinių tos pačios šeimos augalų, o kai morkos paaugo, atskrido į jų pasėlius. Netoli sėjomaininių laukų, šalikelėse, augo paprastosios garšvos (Aegopodium podagraria), kurios galėjo būti šių musių maitinimosi šaltiniu. Apsaugos sistemų nuo morkinės musės morkose palyginimas parodė, kad purškimas pagal Psila rosae prognozavimo modelį buvo tikslesnis ir efektyvesnis, nes musės lervų pažeistų morkų sumažėjo nuo 1,5 iki 3 kartų, palyginti su įprastine apsaugos sistema. Todėl svarbu laikytis sėjomainos, morkas auginti dideliuose plotuose, kad arti laukų neaugtų medžių, kurie sudaro pasėliams šešėlį, naikinti piktžoles aplink laukus. Morkų purškimas nuo pirmosios generacijos morkinių musių dažnai sutampa su purškimu nuo morkinės blakutės.

2012 m. įprastinėje auginimo sistemoje nuo pirmosios svogūninės musės generacijos žuvusių svogūnų augalų buvo 2,6 karto mažiau, o pagal prognozavimo modulį purkštų svogūnų – 1,5 karto mažiau nei 2011 metais.

Apsaugos sistemų nuo svogūninės musės svogūnuose palyginimas parodė, kad purškimas insekticidais pagal Delia antiqua prognozavimo modelį buvo tikslesnis ir efektyvesnis, nes svogūnų augalų žuvo mažiau, palyginti su įprastine apsaugos sistema. Svarbu laiku nupurkšti insekticidais pirmą kartą, kai skraido pirmosios generacijos svogūninės musės.

Kiekvienais metais būna skirtingos meteorologinės sąlygos, kurios lemia skirtingą ligų ir kenkėjų paplitimą. Tiriant skirtinguose agroekologiniuose rajonuose išdėstytas iMetos^®sm meteorologines stoteles su integruotais kenkėjų prognozavimo modeliais, jų duomenis reikia vertinti individualiai. Augalų apsaugos produktų naudojimas, remiantis ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais, buvo tikslesnis ir efektyvesnis.