• Temos
• Verta žinoti

Italijos ūkininkai kuria ekologišką elektros energiją

LŽŪKT informacija

2018-10-10

Kai kuriose Europos dalyse, pvz. Italijoje, ūkininkai gerai žino, kaip panaudoti augalines atliekas energijai gaminti. Šiaurės Italijos ūkininkai naudoja specialiai auginamus augalus elektrai gaminti anaerobinio pūdymo proceso metu. Ūkininkė Anna Trettenero yra biodujų perdirbimo įmonės Alfalfa Energia savininkė. Ji teigia, kad vystyti šią veiklą naudinga tiek aplinkosaugine, tiek pajamų prasme, kol pakanka investicijų ir žaliavų atsargų. „Alfalfa Energia gamykla yra naudinga mūsų regiono žemės ūkiui, be to, ji veikia pagal žiedinės bioekonomikos principus“, – sako ūkininkė.

Susidūrusi su cukraus sektoriaus restruktūrizavimo pasekmėmis, nedidelė ūkininkų grupelė nusprendė pasinaudoti galimybe diversifikuoti savo ūkius ir padidinti pasėlių vertę. „Kai mūsų regione 2006 m. buvo uždarytas cukraus fabrikas, ūkininkai, įskaitant ir mane pačią, augino apie 3000 hektarų runkelių. Buvome priversti ieškoti diversifikavimo galimybių, tad pasinaudoję palankia nacionaline reguliavimo sistema, skirta energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių plėtoti, nutarėme pastatyti 5 mln. eurų vertės gamyklą, kurui naudodami pagrindinių mūsų regione auginamų kultūrų – kukurūzų, sorgo, kviečių, miežių ir rugių – silosą. Įsigijome reikiamą žemės plotą, įsteigėme bendrovę Alfalfa Energia, kurios akcininkais esame patys,“ – pasakoja A. Trettenero.

Anaerobinis pūdymas yra viena populiariausių energetikos technologijų biomasę perdirbant į biodujas. Biodujų gamybai naudojama tik sąlyginai drėgna biomasė, turinti 70–95 proc. drėgmės (žolės, greitai augantys žoliniai augalai, nuotekų dumblas, mėšlas, gyvūninės kilmės (kritusių gyvulių) atliekos, etanolio gamybos atliekos – spirito žlaugtai).

Įmonė sėkmingai vysto veiklą septynerius metus (nuo 2012 m.) – gamina dujas, kurios sudeginamos elektros energijai gaminti. Gamykla gamina 1 MW elektros energijos ir 1,2 MW šiluminės energijos perteklių, kuris perdirbamas papildomai. „Mūsų elektros energija tiekiama į nacionalinį tinklą,“ – sako ūkininkė. – Prisiregistravome, kai tarifai buvo didžiausi, tad ir šiuo metu mums vis dar mokama garantuota kaina už pagamintą 1 MW. To pakanka, kad mūsų veikla būtų pelninga. Tačiau žinome, kad ateityje kaina mažės, kai nebelis valstybės paramos. Tikroji elektros rinkos kaina yra maža, tad statyti dar tokią gamyklą nebeapsimoka.“

Paklausta, kaip sprendžia šį iššūkį, A. Trettenero atsako: „Be elektros gamybos, sukūrėme verslo modelį – auginame, džioviname, pakuojame ir parduodame aukštos kokybės dehidratuotą liucerną. Šilumos perteklius iš gamyklos nenueina perniek. Jis nukreipiamas į dehidratorių. Liucernos – geros pašarinės vertės, baltymingos ankštinės žolės. Jos gerai vertinamos tiek gyvulių augintojų visame pasaulyje, tiek ir vietinių Parmezano sūrio gamintojų.

„Vis dėlto, čia galėtų padėti ir kitokios inovacijos!“– sako verslo idėjų nestokojanti A. Trettenero. Ji skatina ūkininkus, turinčius mažai rentabilios ar nenaudojamos žemės, apsvarstyti tai, ką ji vadina „energetiniu ūkininkavimu“ – auginti specialias kultūras, skirtas energijai gaminti. „Šiais ūkininkams sunkiais laikais tai gali suteikti alternatyvių pajamų šaltinių, tuo pačiu išlaikyti jų veiklos gyvybingumą,“ – sakė biodujų perdirbimo įmonės savininkė.

Ūkininkė Anna Trettenero (kairėje) teigė, kad gamykla gamina 1 MW elektros energijos ir 1,2 MW perteklinės šilumos energijos.

Biodujų generatoriaus kurui naudojamas silosas iš pagrindinių regione auginamų augalų: kukurūzų, sorgo, kviečių, miežių ir rugių.

Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų 20 proc. visos suvartotos energijos ir kad transporte minimalus privalomas biodegalų rodiklis, kurį turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė, būtų 10 procentų. Ieškoti alternatyvų mineraliniam kurui, naudojamam transporte, skatina ne tik teisės aktai, bet ir brangstanti energija. Viena iš alternatyvų – biodujų gamyba ir naudojimas.

Parengta pagal užsienio spaudą