Ispanijoje, Navaros regione, vyko projekto „Suasmenintos viešosios paslaugos remti ir įgyvendinti BŽŪP“ (RECAP), finansuojamo iš Horizont 2020 programos, partnerių susitikimas. Jo metu pristatyta vieno iš projektų partnerių – Navaros žemės ūkio, maisto technologijų ir infrastruktūros instituto INTIA veikla, aptartos RECAP veiklos aktualijos, lankytasi ūkiuose.
Navaros regione, kuriame įsikūręs vienas iš RECAP projekto partnerių – Žemės ūkio, maisto technologijų ir infrastruktūros institutas INTIA – šiuo metu gyvena per 640 tūkst. žmonių. Viena iš vyraujančių verslo sričių – žemės ūkis. Auginami įvairūs žemės ūkio augalai: miežiai, kviečiai, kukurūzai, vynuogės, daržovės ir kt. Regione priskaičiuojama daugiau kaip 16 tūkst. ūkininkų, kurie dažniausiai verčiasi augalininkyste ir avių auginimu. Iš jų 2 tūkst. taip vadinamų profesionalių ūkininkų, kurių pajamos iš žemės ūkio sudaro daugiau kaip 50 proc. ūkio pajamų. Jų nuolat mažėja. Nuo 2015 m. Navaros regione žemės ūkio produkcijos eksportas didesnis už importą. Regiono specifika – labai skirtingas klimatas regiono rytuose ir vakaruose, drėgnas oras šiaurėje ir sausas rytuose. Augalų lietinimas yra aktualus vietiniams žemdirbiams, todėl su juo susiję klausimai užima nemažą INTIA veiklos dalį.
INTIA Tyrimų ir plėtros padalinio vadovas Albetro Lafarga ir susietosios paramos (cross-compliance) ekspertas Jose Angel Gasrraza kalbėjo apie tai, kad viešąją įstaigą INTIA šalies valdžia įkūrė 2011 m., apjungus žemės ūkio (augalininkystės, gyvulininkystės), drėkinimo, maisto verslo viešąsias organizacijas, kurios rinkoje dirbo apie 30 metų.
Pasak INTIA specialistų, šiuo metu institute dirba apie 194 darbuotojus. Instituto struktūrą sudaro 12 eksperimentinių ūkių, 13 teritorinių konsultavimo biurų. Jų klientai – 70 kooperatyvų, 12 tūkst. augalininkystės ir per 1 tūkst. gyvulininkystės ūkių. Su INTIA bendradarbiauja 80 proc. ūkininkų, iš kurių 10 proc. užaugina 80 proc. augalininkystės produkcijos. Institutas turimuose eksperimentiniuose ir ūkininkų ūkiuose atlieka daugiau kaip 250 įvairių bandymų.
Didesnė dalis instituto veiklos yra konsultavimas, todėl jie save priskiria konsultavimo institucijoms. INTIA dirba augalininkystės konsultantai (48 proc. visų darbuotojų), genetikai (15 proc. visų darbuotojų), taip pat augalų apsaugos, žemės dirbimo technikos, drėkinimo, ekonomikos, mechanikos, buhalterinės apskaitos, gyvulininkystės specialistai, 39 mokslininkai.
Kartą per savaitę, nurodę laiką, konsultantai vyksta į kooperatyvus ar ūkininkų grupių susitikimus. Į juos renkasi ūkininkai, kuriems reikia konsultacijų ar paslaugų.
„Darbas su kooperatyvais yra tikrai racionalus dalykas. Geriau paskleidžiama informacija, žinios. Kooperatyvų specialistai labiau suinteresuoti gilintis į informaciją ir perduoti ją savo nariams. Žinoma, tokiu atveju perduodamos labiau apibendrintos žinios ir informacija. Konsultavimo tarnybai šis bendradarbiavimo modelis atrodo patraukliai, todėl mes būtume linkę jį pritaikyti ir Lietuvoje. Tam ir situacija tampa palankesnė, Lietuvos kooperatyvai po truputį stiprėja, jų veikla tampa įvairesnė, labiau organizuota ir sisteminė. Tad koncentruotas konsultavimo žinių, informacijos perdavimas per kooperatyvus atrodo labai perspektyvus. Juolab, kad kitose šalyse toks konsultavimo modelis yra paplitęs“,– įžvalgomis dalinosi LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.
Taigi į konkrečius ūkius konsultantai vyksta tik esant specifinėms, išskirtinėms situacijoms. Jie įpratę dirbti grupėse, nes mano, kad dauguma problemų yra bendros ir sprendžiamos daugmaž vienodai.
INTIA specialistų konsultacijų sritys: 84 proc. – augalininkystės, 6 proc. – kokybės ir marketingo, 6 proc. – ekonomikos, 3 proc. – investicijų analitikos, 1 proc. – žemės ūkio politikos, apie 1 proc. – aplinkosaugos.
Taip pat jie organizuoja seminarus, mokymus ir kitus renginius, kuriuose per metus dalyvauja per 3 tūkst. klientų. Pagrindiniai mokymai skirti augalų apsaugos produktų naudotojams. Šiuo metu INTIA įgyvendina daugiau kaip 20 mokymų projektų.
INTIA Ispanijoje atsakinga už duomenų pateikimą į ES Ūkio apskaitos duomenų tinklą – FADN. Duomenys renkami iš 335 ūkių, patikrinus atmetami neatitinkantys tipologijos ir į ŪADT teikiami iš 230–260 ūkių.
Instituto finansavimo šaltiniai – valstybės, partnerių, klientų, projektų lėšos. Klientai moka pusę paslaugų kainos. Bendras INTIA biudžetas 2017 m. – 12,5 mln. Eur, iš kurio 597 tūkst. Eur – ES lėšos, o 5,6 mln. Eur – valstybės. Kiekvienais metais valstybės subsidija mažėja, todėl yra tik viena išeitis – subsidija iš išorės, pvz., ES projektai. Jie dalyvauja įvairiose valstybės finansuojamose programose ir pasidengia dalį išlaidų.
Instituto bandymams atlikti kasmet parenkami nauji ūkių laukai. Su ūkininkais pasirašomos sutartys ir sumokama suma, kokią jie galėtų uždirbti, jeigu tuose plotuose augintų žemės ūkio produkciją.
Žemės plotai dalinami į sklypus, kuriuose vykdomi tręšimo, augalų apsaugos produktų, augalų veislių palyginimo, lietinimo ir kiti bandymai. Navaros regiono ūkininkai pasitiki INTIA ūkiuose atliekamų tyrimų rezultatais, todėl iš vietinių juos aptarnaujančių firmų atstovų reikalauja, kad savo naujus parduodamus produktus pirmiausia išbandytų INTIA lauko bandymuose, domisi jų rezultatais ir tik tada priima sprendimą dėl jų naudojimo.
Panašiai kaip Lietuvoje Agrovizija Ispanijoje organizuojamos kelios lauko dienos, kuriose pristatomi bandymų rezultatai. Jose dalyvauja 2000–3000 lankytojų.
Lankytasi INTIA ekologiniame gyvulininkystės (avininkystės) eksperimentiniame ūkyje. Jame auginama 400 melžiamų avių. Iš jų pieno ūkyje gaminami sertifikuoti sūriai.
Avių pašaras – žolė. Taikoma inovatyvi jų ganymo sistema, t. y. ganymo vieta keičiama net kelis kartus per dieną. Taip siekiama, kad žolė augtų, būtų nei per daug, nei per mažai nuėdama ir maistinga.
Projekto „Suasmenintos viešosios paslaugos remti ir įgyvendinti BŽŪP“ (RECAP) partnerių susitikimas vyko dvi dienas.
Bendrovės INI specialistė Natalia Bellostas kalbėjo apie tai, kad viena iš jų veiklos sričių – darbas su ES projektais. INTIA samdo juos rengti paraiškas, administruoti projektus, atlikti rinkos analizes. Taip pat jie rengia metodiką, kaip dirbti projektų darbo grupėse, padeda ieškoti partnerių projektams įgyvendinti, dirba su kitais H2020 projektais.
Projekto partneriams pristatyta Ispanijos valstybinės IT bendrovės TRACASA sukurta ūkių patikros programa Viewer SITNA SITUA, kurią naudoja ispanų Nacionalinė mokėjimo agentūra. Programa pritaikyta mobiliems įrenginiams, galima įtraukti įvarius sluoksnius, kurie saugomi lokaliai arba atsisiunčiami. Taip pat galima fotografuoti ir talpinti vaizdus pagal konkrečias koordinates.
INTIA specialistai pristatė programą sigAGROasesor, naudojamą teikiant paslaugas. Šia Ispanijoje 7 metus veikiančia programa naudojasi 300 ūkininkų. Jos paskirtis – duomenų apie ūkyje naudojamas trąšas, chemikalus įvedimas ir grafinis atvaizdavimas. Programoje duomenys pateikiami ir iš 100 meteorologinių stotelių sensorių. Ūkininkai gali į tinklą jungti savo stoteles. Priimant sprendimus, pvz., dėl drėkinimo, naudojami atitinkami duomenys iš sensorių.
Kalbant apie darbo grupių atliktą veiklą, pristatyti ūkininkų apklausos rezultatai, į kuriuos bus atsižvelgta toliau kuriant ūkių atitikties susietosios paramos reikalavimams vertinimo platformą. Artimiausiu metu bus sukurta mobili aplikacija DRAXIS, skirta nacionalinėms mokėjimo agentūroms, tarp jų ir Lietuvos. Jų specialistai bus konsultuojami ir mokomi, kaip ja naudotis.
DRAXIS kūrėjai pristatė sistemos struktūrą, duomenų sluoksnius, sistemos kūrimo įrankius. Taip pat demonstravo, kokią informaciją matys mokėjimo agentūros, jeigu klientas suteiks leidimą. Išaiškėjo, kad skirtingų šalių skirtingi poreikiai, todėl po testavimo kiekviena turės pasakyti, kas ir kaip turėtų būti, ir jie pritaikys pagal poreikį. Platformos adresas.
NOA specialistai informavo, kad į platformą ūkio duomenys iš satelitų ateis automatiškai. Jau sukurti realizavimo algoritmai, pagal kuriuos bus teikiami satelitų duomenys, atpažįstami klasifikuojant žemės ūkio augalus. Planuojama, kad pagal algoritmus turėtų būti atpažinta ne mažiau kaip 95 proc. augalų. Šiuo metu dar taip nėra, todėl prieš integruojant modulį su RECAP platformą algoritmus reikės koreguoti.
Taip pat pristatyta projekto viešinimo sistema, platformos testavimo metodika.
Lietuvai susitikime atstovavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis, IT skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė, augalininkystės ekspertė Kristina Narvidienė ir NMA atstovai Tomas Orlickas, Liutauras Šimkus ir Sonia Salomėja Rybokienė.
Kalbėdamas apie NMA planus testuoti projekto platformą Lietuvoje, L. Šimkus nurodė, kad testavimas apmis Klaipėdos, Tauragės, Utenos, Panevėžio, Šaulių regionus. Ūkininkai platformą testuos patys. NMA inspektoriams mokymai planuojami 2017 m. rugpjūtį, o ūkininkams – 2018 m. kovą.
Kitas projekto partnerių susitikimas planuojamas Londone lapkričio mėnesį.
Parengta pagal LŽŪKT specialistų komandiruotės ataskaitą.
Daugiau informacijos apie RECAP projektą rasite čia.