Ž.Morkvėno nuotraukos
Zarasų rajone, Samanių kaime, jau dvidešimt penkis metus veikia Gintario ir Linos Petrėnų šeimos ūkis. Veterinarijos gydytojas Gintaris ūkininkauti dar 1999 m.pradėjo puoselėdamas pienininkystės ūkį. Pastaruosius dešimt metų, atsisakius prieš tai veikusio, ūkyje auginami mėsiniai angus veislės galvijai. Tokia pačia veikla užsiima ir šalimais tėvų įsikūręs sūnus Aurimas.

Petrėnų ūkio galvijai laisvai ganosi daugiametėse pievose bei aplinkiniuose miškeliuose ištisus metus, yra šeriami tik žoliniais pašarais.
Ūkis apima beveik 300 ha, čia galvijams apstu žalienų, kur daugiau nei 200 galvijų ganomi ekstensyviai.
Lina pasakoja, kad jų ūkis veikia darnoje su aplinka: „mūsų ūkis puikiai prisitaikė prie kraštovaizdžio, sugyvename su gamta, nekenkiame jai“, – teigia ji. Ganydamiesi gyvuliai prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo ir išsaugojimo, o patys atgal gauna ne tik visaverčio pašaro, bet ir galimybę pasislėpti aplinkinių miškelių atokaitoje ar užuovėjoje. Šeima gyvulių veislę rinkosi atsakingai – angus galvijai puikiai prisitaikę prie įvairių lauko sąlygų, atšiauraus klimato, gali būti ganyklose nepriklausomai nuo metų laiko, jų mėsa itin kokybiška ir labai vertinama.
Veiklos efektyvinimui – bendraminčių kooperatyvas
Gintaris pasakoja, jog pradėjus puoselėti mėsinių galvijų ūkį apie šį sektorių nebuvo daug lengvai prieinamos informacijos, tad reikėjo mokytis iš kitų patirties ir iš savo klaidų.
Teko daug keliauti ieškant gerosios patirties ir sėkmingų pavyzdžių. Siekiant užtikrinti veiklos efektyvumą, prieš daugiau nei dešimtmetį Zarasų krašto ūkininkams kilo mintis susiburti į kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. Vyras sako, kad „veiklos pradžioje ir dirbant vieniems, netenkino už užaugintus galvijus mokama kaina, ieškojome išeičių, kaip išlaikyti nepriekaištingą kokybę bei nuolatinį tiekimą klientams“, – apie kooperatyvo idėjos atsiradimą pasakoja jis. Prie kooperatyvo pirmiausiai prisijungė penki ūkininkai, o dabar jis vienija net devynis ūkius.
Žemė Zarasų krašte nepasižymi dideliu derlingumu, tačiau čia yra išlikę daug pievų, turinčių didelę biologinę įvairovę. Todėl bendraminčiai nuo pat susibūrimo pradžios nutarė, jog galvijai bus auginami natūraliomis sąlygomis, šeriami tik žoliniais pašarais. Kooperatyvo tikslas – pateikti klientams šviežią ir aukštos kokybės mėsą, todėl ūkininkai bendromis jėgomis įkūrė cechą, kur mėsa pjaustoma, brandinama, iš jos gaminami įvairiausi produktai.
Kokybiškos jautienos poreikis auga
Petrėnų ūkyje dėmesys skiriamas maisto tiekimo grandinės trumpinimui. Produkcija vartotojus pasiekia tiesiai iš ūkio – išvežiojama pagal užsakymus visoje Lietuvoje į mokyklas, kavines ar namus. Gintaris pasakoja, jog natūraliai užauginta mėsa tampa vis labiau mėgiama didmiesčių gyventojų: „ją vertina ne tik kulinarijos specialistai ar gurmanai, jaunos šeimos ieško kokybiškos mėsos vaikams, atsiranda vis daugiau mėgėjų“, dalinasi jis. Ekstensyviai auginamų galvijų, šeriamų tik natūraliais žoliniais pašarais, mėsa ypač vertinama ne tik dėl puikaus skonio, bet ir dėl savo kokybės – jautiena raumeningesnė, joje geriau pasiskleidžia riebalinės skaidulos, mėsa minkštesnė. Ūkininkai tiekia ne tik jautieną, bet ir įvairius produktus: rankų darbų koldūnus, jautienos dešreles, paplotėlius mėsainiams.
Ūkininkų šeima mano, kad norint sėkmingai vystyti veiklą ir siekiant ilgalaikių rezultatų, reikia profesionalumo. Tam būtina nuolat mokytis, tobulinti savo įgūdžius bei žinias. Paklausta, kas yra geras ūkininkas, Lina šypsosi, jog čia taip pat svarbu jausti malonumą: „ūkininkaudamas turi jaustis laimingas, nuėjimas pas galvijus tau turi būti džiaugsmas, o ne prievolė. Taip pat smagu ir gera, kai tai vertina visuomenė“, teigia ji.
Ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo principus buvo nominuotas vienu iš trijų 2025 metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių. Visi jie išsamiau pristatomi svetainėje gerasukininkas.lt. Čia galima ir atiduoti savo balsą už vieną iš jų „Publikos simpatijos“ rinkimuose. Balsavimas vyks iki gruodžio 1 d.
„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu norima suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinės aplinkosaugos priemones labiausiai skatinančias seniūnijas. Čempionatas vyksta jau penktą kartą. Šiemet komisijos vertinimui visuomenė pasiūlė net 49 ūkius. Po pirminės atrankos, komisija aplankė 9 ūkius, įvertino jų taikomas praktikas, naudą gamtai ir vietos bendruomenei, ir išrinko tris šių metų ambasadorius.
„Baltijos aplinkos forumo“ informacija, Ž.Morkvėno nuotraukos
Agroakademija.lt rekomeneduoja pasižiūrėti videoreportažą iš Gintario ir Linos Petrėnų šeimos ūkio, kur lankytasi prieš 7 metus:
Sėkmės istorija: nuo idėjos iki sėkmingai veikiančio galvijų augintojų kooperatyvo