Gegužės 03 d., penktadienis | 24

Iš komandiruotės grįžus: kokia Estijos žemės ūkio konsultavimo sistema?

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2020-08-25

© LŽŪKT nuotr.

Estijoje šiuo metu apie 15000 ūkininkų, gaunančių tiesiogines išmokas, iš jų beveik 6000 gamina rinkai. Palyginti nedidelis ūkininkaujančių skaičius lėmė šalies pasirinkimą, kokią žemės ūkio konsultavimo sistemą turėti. Apie tai LŽŪKT specialistams ir konsultantams pasakojo Estijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas Leho Verk (pirmas kairėje).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Priežasčių, kodėl Estijoje tiek mažai žemės ūkio subjektų, reikia ieškoti valstybės atkūrimo pradžioje, kuomet buvo priimami sprendimai dėl žemės ūkio paskirties žemės likimo. Šiuo metu Estijoje ūkių beveik 10 kartų mažiau nei Lietuvoje, o gaminantys ir į rinką tiekiantys žemės ūkio produkciją sudaro 40 proc. nuo visų ūkininkaujančių (Lietuvoje 2020 m. pasėlius deklaravo 124 885 subjektai).

Žemės ūkio konsultavimo sistema šioje šalyje suformuota atsižvelgiant į ūkininkaujančių skaičių ir jų poreikius. Vienas iš skirtumų tarp Lietuvos žemės ūkio konsultavimo sistemos ir Estijos yra tas, kad Estijoje valstybė neskiria jokios nacionalinės paramos nei ūkininkų konsultavimui, nei mokymui. Tai daroma tik ES skirtomis lėšomis.

Estijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos tikslas – per septynmetį programavimo laikotarpį teikti konsultavimo paslaugas, kurios padėtų padidinti ūkių konkurencingumą ir užtikrintų aplinkosaugos bei kitų ES reikalavimų tinkamą įgyvendinimą. Taigi Estijos konsultavimo tarnybos darbai bus tęsiami priklausomai nuo kito finansinio periodo.

Vienam ūkio subjektui – 3000 Eur per metus

Konsultavimui naudojama šalies parengta ir patvirtinta ES Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonė „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“.

Visam septynerių metų laikotarpiui skirta paramos lėšų per 8 mln. Eur (Lietuvoje – 4,588 mln. Eur). Kiekvienais metais žemdirbiai gali teikti paraiškas konsultacijoms gauti ir jiems skiriama iki 3000 Eur parama vienam ūkio subjektui metams (Lietuvoje žemdirbiai paraišką teikia vieną kartą per septynerių metų laikotarpį ir maksimali paramos suma – 1500 Eur). Svarbu paminėti, kad 10 proc. konsultacijų vertės ūkininkas sumoka pats (Lietuvoje tik pagal vieną temą – ekonominę – paramos intensyvumas yra 70 proc.), kitos temos remiamos 100 proc.). Estijoje konsultavimo valandos kaina yra 42 Eur be PVM. Į konsultavimo turinį neįtraukti klausimai, kurie susiję su ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu. Ši sritis yra savaime suprantama kiekvieno verslo dalis ir atskirai žemės ūkio konsultavimo lėšos tam neskiriamos.

Konsultantų statusas skirtingas

Estijos žemės ūkio konsultavimo sistemoje dirba 70 konsultantų, kurių statusas yra skirtingas. Dirbančių visu etatu pačioje Konsultavimo tarnyboje yra 15, su likusiais, nepriklausomais konsultantais, sudaromos sutartys, tai yra jie samdomi pagal poreikį. Šiam darbui konsultantai prisitraukiami iš mokslo, mokymo ir kitų institucijų.

Dirbantys pagal atskiras sutartis patys rūpinasi darbo priemonėmis, dengia kelionės ir kitas išlaidas (sutartyse numatyta kompensuoti tik 3 val. kelionės išlaidų).

Kaip ir Lietuvoje, Estijos konsultavimo tarnyba surenka dokumentus apie suteiktas konsultavimo paslaugas ir pateikia juos savo šalies NMA, kuri po patikros lėšas sumoka įstaigai, o ši atsiskaito su darbuotojais. Apie 30 proc. konsultavimui skirtų lėšų skiriama Konsultavimo tarnybos plėtrai, visų konsultantų kvalifikacijos tobulinimui, bendrosioms išlaidoms.

Konsultantų algos labai skiriasi, tai priklauso nuo to, kiek jis turi sutarčių su žemdirbiais, ar skiria visą darbo laiką konsultavimui, ar tik dalį. Tie, kurie dirba daug ir gauna daug, nes vertinamas kompetentingas darbas. Didžiajai daliai konsultantų tai nėra pagrindinis darbas, todėl per metus turi tik kelias sutartis.

Rūpinasi konsultantų kvalifikacija

Konsultavimo tarnyba rūpinasi visų be išimties konsultantų kvalifikacijos tobulinimu, nepriklausomai, ar jie nuolatiniai darbuotojai, ar tik samdomi. Kiekvienais metais tobulinti žinias mokymuose konsultantas turi ne mažiau kaip 25 valandas. Mokymai finansuojami iš tos pačios Kaimo plėtros programos. Konsultantus moko mokslininkai iš šalies universitetų ir kitų mokslo institucijų, savo srities ekspertai.

Daugiausia konsultuojama ES paramos, skirtos konkurencingumui didinti, ir nustatytų reikalavimų laikymosi klausimais, padedama parengti ūkio verslo planą ir užpildyti paraišką ES paramai gauti.