Tęsinys. Pradžia 2016-04-19
Šakniavaisinių daržovių lauko pavasario paruošiamieji darbai pradedami, kai tik galima įeiti į dirvą nepakenkiant jos struktūrai. Atliekami akėjimo arba, esant reikalui, lyginimo su akėjimu darbai. Tam naudojamos sunkios arba vidutinės akėčios bei įvairaus tipo lygintuvai, būtinai su akėčiomis. Akėčios pašiaušia susigulėjusį dirvožemio paviršių, todėl dirva neišgarina drėgmės, nesusidaro plyšiai.
Kiekvienais metais nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas trejus metus, o pereinant į naujus plotus (keičiantis) – kiekvienais, laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė ir nustatytas organinės medžiagos (humuso) kiekis, rūgštumas, judriojo fosforo, kalio ir, jeigu reikia, mikroelementų kiekiai. Sudaromas valgomųjų burokėlių auginimo lauko tręšimo planas, atsižvelgiant į numatomos produkcijos kiekį iš hektaro, derlių.
Vienai tonai produkcijos (su šalutine) išauginti reikia tręšti (veikliąja medžiaga) N – 5,0 kg/ha, P2O5 – 1,7 kg/ha, K2O – 6,3 kg/ha, CaO – 1,9 kg/ha, MgO – 0,9 kg/ha. Burokėliai, kaip ir daugelis daržovių, yra labai jautrūs trąšoms, jų kiekiui ir tręšimo laikui. Labai svarbu, kad būtų subalansuotas maisto medžiagų kiekis. Be pagrindinių trąšų, augalo vegetacijai didelę įtaką turi mikroelementai, todėl pagrindiniam tręšimui naudojamos kompleksinės trąšos su mikroelementais vienoje granulėje.
Daržovių papildomas savalaikis tręšimas vegetacijos metu biriomis ir tirpiomis trąšomis duoda teigiamų rezultatų. Iintensyviausiu augimo tarpsniu augalai aprūpinami maisto medžiagomis, trąšos per lapus palankiai fiziologiškai veikia augalų augimo ir vystymosi procesus. Papildomas tręšimas vykdomas pagal planą, biriomis trąšomis – 2–3 kartus, pradedant nuo 2–4 tikrųjų lapelių tarpsnio (amonio, kalcio salietra), skystomis arba tirpiomis kompleksinėmis trąšomis per lapus vykdomi trys tręšimai kas 10–14 dienų. Burokėliams būtinas ir prevencinis tręšimas boro trąšomis. Papildomas tręšimas nutraukiamas liepos–rugpjūčio mėnesiais, priklausomai nuo derliaus paskirties, kad neturėtų įtakos burokėlių laikymuisi.
Šakniavaisinių daržovių auginimui priešsėjinis dirvos ruošimas vykdomas naudojant vertikalių rotorių kultivatorius, įvairios konstrukcijos sėklos guolio paruošimo agregatus (germinatorius) arba lauką kultivuojant du kartus. Kartu įterpiamos pagrindinio tręšimo trąšos.
Purenama 6–8 cm gyliu, o privolavus ir sutankinus dirvos paviršių ant nejudinto dirvožemio lieka 3,5–4 cm purus sluoksnis. Tai užtikrina tikslų sėjos gylį, o nesuardytais kapiliariniais kanalais iš gilesnių dirvožemio sluoksnio pakyla drėgmė, ypač nakties metu. Tai turi įtakos greitesniam sėklos išbrinkimui ir tolygiam sudygimui.
Valgomieji burokėliai dažniausiai sėjami lygiame dirvos paviršiuje. Kai kuriais atvejais ankstyvi arba cilindrinės formos burokėliai auginami lysvėse. Lysvėse arba vagotame paviršiuje burokėliai auginami ir esant galimam pasėlio užmirkimo pavojui. Tam tinkamiausios agromelioracinės lysvės.
Burokėlių sėkla nėra vienoda. Dabar sėjama kalibruota, vienodos frakcijos sėkla, tačiau pačios sėklos kamuolėlyje gali būti nuo 1–1,2 (vienadaigių) iki 3–4 (daugiadaigių) tikrų sėklų. Todėl nustatant sėklos normą rekomenduojama atkreipti dėmesį į laboratorinį bei lauko daigumą ir kiek daigų tikimasi iš vieno sėklos kamuolėlio.
Valgomųjų burokėlių derliui gauti į eilutės vieną tiesinį metrą rekomenduojama išsėti 12–18 daigių vienadaigių sėklų, tada atstumas tarp augalų būtų 8–5,5 cm.
Valgomųjų burokėlių sėjai naudojamos sėjos schemos ir normos. Jei eilutės kas 45 cm – 330–400 tūkst. vnt./ha, kas 70 cm – 214–257 tūkst. vnt./ha, sudvejintos eilutės 62 + 8 cm – 430–514 tūkst. vnt./ha, sutankinta vienaeilė sėja 23 cm × 4 – 430–520 tūkst. vnt./ha, sutankinta dvigubomis eilutėmis (8 + 15) cm x 4 (12–15 vnt. numatomų augalų eilutėje teisiniame metre) – 680–860 tūkst. vnt./ha. Darniam valgomųjų burokėlių sudygimui turi įtakos lauko lietinimo galimybė, tada galima vėlyvesnė sėja, šakniavaisiai būna vienodo standartinio dydžio. Burokėlius rekomenduojama sėti vienodame (lengvesniuose dirvožemiuose giliau, sunkesniuose sekliau) 3–4 cm gylyje. Sėjai naudojamos tikslaus išsėjimo sėjamosios. Burokėlių sėklos pradeda dygti esant 6–8 °C. Dirvos temperatūrai esant 10 °C, jie pradeda dygti po 10 dienų, 15 °C – po 6–8 dienų. Jauni burokėlių daigai iškenčia ?3–4 °C šalnas.
Agrotechnikos priemonių sistemoje labai svarbi yra piktžolių kontrolė. Pasėlių priežiūra gali būti cheminė, mechaninė ir mišri. Pagal galimybes pasėlio tarpueiliai vegetacijos metu purenami 3–4 kartus, siekiant pagerinti dirvožemio aeracines ir melioracines savybes, kartu mechaniškai naikinant piktžoles. Pagrindinis piktžolių naikinimas vykdomas pasitelkiant cheminę priežiūrą. 2014 m. burokėlių pasėlius rekomenduojama 3–4 kartus nupurkšti herbicidais.
Burokėliams esant dviejų tikrų lapelių tarpsnio pirmajam purškimui ekomenduojama naudoti herbicidą Goltix 700 SC arba Goltix super 2 l/ha nuo vienmečių dviskilčių piktžolių. Esant reikalui, kitam purškimui galima naudoti naują plataus veikimo spektro herbicidą Betanal Maxx Pro OD po 1,25–1,5 l/ha du kartus kas 5–10 dienų. Kai kuriais atvejais, sudygus vienaskiltėms piktžolėms, atžėlus varpučiui, pasėlio ištisiniam arba lokaliam purškimui vieną kartą rekomenduojama naudoti herbicidus Agil 100 EC arba Focus ultra. Jie yra Lietuvoje registruotų profesionalaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąraše. Purškimui naudojama 200–300 l/ha vandens. Optimali oro temperatūra – 12–22 °C.
Herbicidus arba jų mišinius purškiant du arba tris kartus, prailgėja pasėlio apsaugos nuo piktžolių laikotarpis iki tol, kol valgomieji burokėliai patys pasiekia tokį tarpsnį, kai jau gali konkuruoti su piktžolėmis, jas stelbti. Šiuo būdu pasėlį išlaikius nepiktžolėtą pirmą vegetacijos pusę, antroje pusėje, jei dar pasėlyje pridygtų piktžolių, jos gali būti naikinamos mechaniniais būdais: purenant tarpueilius ir ravint.
Augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų šiuo metu yra registruotas tiktai vienas insekticidas nuo runkelinės musės ir pupinių amarų – Proteus OD – 0,75 l/ha.
Daržininkystės ūkiuose ilgai laikyti skirtam burokėlių derliui nuimti naudojamas šakniavaisių pakasimas, nupjaunami lapai, o produkcija rūšiuojama vietoje. Tačiau šis metodas reikalauja daug rankų darbo. Daugelis didesnių ūkių naudoja mechanizuotą nuėmimo kasamosiomis ar kombainais būdą.
Parengė
Vytautas Zalatorius, Ona Bundinienė, Danguolė Kavaliauskaitė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektorius