• Temos
• Verta žinoti

Hoganas: po 2020 m. BŽŪP užtikrins vienodas sąlygas visoje ES

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

2018-04-03

„ES ūkininkai neturėtų bijoti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. „renacionalizavimo“ scenarijaus, kada Komisija suteiks daugiau galių valstybėms narėms įgyvendinti savo BŽŪP nacionalinius planus“, – sakė ES žemės ūkio komisaras Filas Hognas (Philas Hoganas) EURACTIV.com.

Tačiau Airijos komisaras interviu paaiškino, kad valstybių narių nacionaliniai BŽŪP planai turės būti patvirtinti Komisijos, kuri užtikrins vienodas sąlygas visoje Europoje. F. Hoganas taip pat pabrėžė, kad naujoji sistema veiks geriau, kalbant apie labai reikalingą politikos supaprastinimą.

„Mes reikalausime BŽŪP planų iš kiekvienos šalies, su išsamia analize apie priemones, kurios bus siūlomos siekiant įgyvendinti ES tikslus ir finansinius tokių priemonių finansinius asignavimus. Šie BŽŪP planai turės būti patvirtinti Komisijos, tokiu būdu užtikrinant vienodas sąlygas visoje ES,“– pasakė ES žemės ūkio vadovas.

Hoganas leido aiškiai suprasti, kad bendroji BŽŪP dalis nepasikeis. „Ji išliks bendrąja žemės ūkio politika, su aiškiais strateginiais tikslais, nustatytais ir sutartais ES lygmeniu. Tačiau, tai tiesa, kad norime suteikti daugiau laisvės valstybėms narėms, tokiu būdu, kad jos nuspręstų siekti šių tikslų – ir nukreiptų paramą, gaunamą iš BŽŪP.“

Komisijos narys taip pat pažymėjo, kad suinteresuotosios šalys ir valstybės narės vis geriau suvokia Komisijos pasiūlymų logiką. „Tie, kurie vis dar teigia, kad politika bus renacionalizuojama dabar atstovauja „nedidelę mažumą“,– sakė jis.

ES ūkininkai jau seniai skundėsi dėl didžiulio popierizmo ir painumo, neleidžiančių siekti tikrųjų politikos tikslų įgyvendinimo. F. Hoganas teigė, kad naujas teikimo modelis taip pat bus reikšmingas žingsnis siekiant didesnio supaprastinimo.

„Iš tikrųjų, tai yra daug veiksmingesnis ir efektyvesnis būdas užtikrinti, kad BŽŪP biudžetas būtų investuojamas ten, kur labiausiai reikia ir kur gali duoti geriausius rezultatus. Siūlomos apsaugos priemonės, tokios kaip patvirtinti valstybių narių BŽŪP planai, užtikrins, kad durys konkurencijai tarp valstybių narių nebus atidarytos. – Bus aiškiai apibrėžtas taisyklės, kokio masto lankstumą turės valstybės narės. Ir kiekvienu atveju pasirinkimas turės būti pagrįstas, atsižvelgiant į bendrus, Europos lygmeniu nustatytus tikslus,“ – pridėjo ES žemės ūkio komisaras F. Hoganas.

Kitas kritinis taškas yra nuolatinis BŽŪP keitimasis pastaraisiais metais, kuris, pasak ekspertų, trukdo ūkininkams apsispręsti dėl tolesnių investicijų sektoriuje. „Niekas neabejoja, kad ūkininkai, kaip ir visi investuotojai, ir nacionalinės valdžios institucijos nori stabilios politinės aplinkos, kuri suteiktų jiems būtiną aiškumą, planuojant ir valdant ateitį [...] Tačiau tai, ką Komisija šiuo metu siūlo, yra dabartinės politikos evoliucija ir kartu reaguoja į politikos kritiką, kylančią iš tų pačių ūkininkų ir valdžios institucijų,“ – sakė F. Hoganas.

Jis pažymėjo, kad stovėjimas vietoje nėra BŽŪP opcija, lygiai taip pat kaip ir „pokyčiai vardan pokyčių“. „Pasiūlytų pakeitimų tikslas – padaryti, kad būtų lengviau ir efektyviau – užtikrinant, kad ūkininkai ir toliau gautų jiems būtiną paramą, kad jie ir ateityje teiktų viešąsias gėrybes, kurių mums reikia. Tai tikrai slypės už naujų teisės aktų pasiūlymų, kuriuos pateiksiu vėliau šiais metais – kaip padaryti BŽŪP paprastesnę ir šiuolaikiškesnę, su teisingesne ir labiau į rezultatus orientuota, tikslingesne parama, sutelkiant dėmesį į pagrindinius ne tik žemdirbių, bet visos visuomenės prioritetus, tokius kaip tvarumas ir aplinka.“ – pabrėžė ES žemės ūkio komisaras F. Hoganas.

Judėjimas skaitmeninimo link

„Pvz., per „Internet of Things“ galime surinkti didžiulius kiekius informacijos, pvz., pasėlių derlingumą, dirvožemių žemėlapius, trąšų taikymą, meteorologinius duomenis, žemės ūkio techniką ir gyvūnų sveikatą, kurie, savo ruožtu, tinkamai panaudoti padės žemdirbiams padidinti produktyvumą ir mažinti išlaidas.“ – įsitikinęs ES žemės ūkio komisaras. Tikslusis ūkininkavimas yra paremtas valdymo sąnaudų optimizavimu, atsižvelgiant į faktinius pasėlių poreikius. Jis apima duomenų bazių technologijas, įskaitant palydovines pozicionavimo sistemas, stebėjimą nuotoliniu būdu ir internetą, vykdant pasėlių valdymą ir mažinant trąšų, pesticidų bei vandens panaudojimą.

Vadovaudamasis būtinybe „pagaminti daugiau, sunaudojant mažiau“, tikslusis ūkininkavimas yra naujas inovacinis sprendimas. Naujų technologijų diegimas padeda ūkininkams valdyti savo ūkius tvariu būdu, atsižvelgiant į „menkiausias kasdieninio ūkininkavimo smulkmenas“. Vis dėlto, jo vieta naujojoje BŽŪP dar nėra aiški.

Kritikai skundžiasi, kad tai padidins smulkių ūkininkų priklausomybę nuo didelių žemės ūkio ir maisto verslo įmonių, kada kiti sako, kad tai vienintelis būdas ES žemės ūkiui „išgyventi“ pasaulinės konkurencijos akivaizdoje. Anot P. Hogano, skaitmeninės technologijos taip pat gali būti naudojamos BŽŪP supaprastinimui bei modernizavimui. „Pavyzdžiui, patikrinti, ar vykdoma augalų sėjomaina – vienas iš BŽŪP reikalavimų, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir dirvožemio kokybę – dabar galima greitai ir lengvai naudojant paprastus palydovinius duomenis,“ – pabrėžė ES žemės ūkio komisaras.

2017 m. rugsėjį EURACTIV buvo pranešta, kad ES vykdomoji valdžia vertina kosminėmis technologijomis vykdomos ūkio kontrolės iniciatyvas. Komisijos atstovas spaudai sakė, kad vykdomoji valdžia yra labai atvira naujoms technologijoms, pvz., ES finansuojamai programai „Copernicus“, kaip būdą pagerinti BŽŪP finansų valdymą.

Ūkininkų organizacijos išreiškė nuogąstavimus dėl naujų technologijų prieinamumo ir pabrėžė būtinybę vengti „dviejų greičių“ BŽŪP, turint omenyje, kad Pietų Europos šalyse atsilieka nuo Šiaurės skaitmeninimo požiūriu.

„Didžiausias iššūkis politikams – užtikrinti, kad žinių perdavimo struktūros ir mokslinių tyrimų institutų teikiama nauda būtų prieinamos ūkininkams. Tai bus sprendžiama būsimuose Komisijos teisės aktų pasiūlymuose,“ – informavo ES žemės ūkio komisaras F. Hoganas.