• Temos
• Verta žinoti

Gruzijoje ketinama kurti konsultavimo tarnybą

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2010-12-30

Su oficialiu vizitu viešėjusi Adžarijos Respublikos (Pietvakarių Gruzijos autonominis regionas) žemės ūkio ministerijos delegacija domėjosi Lietuvos žemdirbių konsultavimu ir informavimu, nes ketina savo šalyje steigti Žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Maždaug Lietuvos plotą užimančios valstybės reljefas labai įvairus: yra lygumų, pelkėtų žemumų, tankaus miško, plokštikalnių, kalnų, net dykumos. Kaip sekasi ūkininkauti gruzinams? Apie Gruzijos ir jos regiono žemės ūkyje vyraujančias tendencijas, ateities planus pasakoja Adžarijos autonominės respublikos žemės ūkio viceministrė Tatia Khubulava.

Pirmieji Gruzijos žingsniai modernizacijos link

Nuo seno Gruzija garsėja kaip žemės ūkio šalis, tačiau dėl politinių judėjimų žemės ūkio verslas daug nukenčia. Nuo 2004 m. šalis stengiasi integruotis į Europą. Žemės ūkio modernizavimas žengia pirmuosius žingsnius – esame ten, kur Lietuva buvo prieš 15 metų, todėl iškyla daug problemų ir iššūkių ūkininkams ir jiems atstovaujančiai Žemės ūkio ministerijai. Vienas iš jų – trūksta kokybiškų žaliavų, sėklų, sudėtinga, kai žemė suskirstyta į smulkius sklypus.

Gruzijos žemė labai derlinga, nors daug apleistos, palankiausios sąlygos atgaivinti žemdirbystę, gyvulininkystę. Šalyje auginami grūdai, citrusiniai vaisiai, daržovės, riešutai, arbata, tabakas, ryžiai, vynuogės. Kalnuose žmonės verčiasi avininkyste, sūrių gamyba, lygumose pagrindinis pajamų šaltinis – vyndarystė. Šalies selekcininkai yra išvedę per 500 vynuogių veislių, iš kurių gaminama daugiau nei 50 vyno rūšių. Gruzijoje ypač didžiuojamasi vyno gamyba ir giliomis tradicijomis. Gruzinų tauta iš kartos į kartą perduoda vynuogynus, visas vyno gamybos technologijos paslaptis. Ši žemės ūkio šaka ypač populiari Kochetijoje (Rytų Gruzija).

Kita žemės ūkio problema – produkcijos eksporto rinkų paieška. Nors vietos ūkininkų gaminama produkcija yra kokybiška ir ekologiška, tačiau dėl skirtingo teisinio reguliavimo, ją sudėtinga eksportuoti į ES šalis. Siekiama, kad ūkininkų produkcijai būti suteikti tarptautiniai sertifikatai. Šiuo metu užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Amerika, Kinija.

Norėdama pritraukti užsienio investicijų į žemės ūkį, Gruzija kuria palankią investuotojams verslo aplinką – sudarytos laisvosios ekonominės zonos be mokesčių. Jei įmonė investuoja į žemės ūkį nustatytą sumą, ji atleidžiama nuo pridėtinės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Šiuo metu į žemės ūkį investavo viena Turkijos kompanija.

Žemės ūkis sudaro apie 9 proc. Gruzijos BVP. Neefektyvus žemės ūkis turi įtakos, kad kaime daug žmonių skursta, nors kasmet kaimo infrastruktūrai gerinti skiriama 20–30 tūkst. larių (apie 30–40 tūkst. litų). Daugiau nei pusė šalies gyventojų dirba žemės ūkyje, todėl vyriausybės strategijoje daug dėmesio skiriama jo plėtrai.

Pagrindinės žemės ūkio kryptys Adžarijoje

Adžarija nuo seno garsėja kaip arbatos kraštas, ir tik per pastaruosius du dešimtmečius ši sritis dėl politinės suirutės ir mažų investicijų buvo smarkiai apleista. Daugelis neprižiūrimų arbatos plantacijų sulaukėjo. Šiandien arbatžolių auginama tik 1 tūkst. iš kadaise buvusių 5 tūkst. ha. Pagrindinė regiono žemės kultūra – citrusiniai augalai, užimantys apie 7 tūkst. ha. Daugiausia auginama mandarinų. Vienmečiai augalai, pvz., tabakas, kukurūzai, bulvės, javai auginami stačiose įkalnėse. Kadangi dirvožemį reikia saugoti nuo vandens erozijos, naudoti daugiau trąšų, technika naudojamasi labai nedaug, todėl daug darbų tenka atlikti rankomis.

Adžarijos regione lygumos sudaro šiek tiek daugiau nei 5 proc. teritorijos, 70 proc. jos padengta miškais, o visa kita – priekalnės ir kalnai. Iš viso Adžarijoje yra apie 72 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių žemdirbystei tinka ne daugiau kaip 15 tūkst. ha. Pagal gyventojų skaičių regionas tankiai apgyvendintas (2 900 km2 plote gyvena apie 400 tūkst. gyventojų), todėl žemės vienam gyventojui tenka labai mažai (1 ha apytikriai ūkininkautų 4 žmonės). Vidutinis ūkis 0,5–1 ha.

Ieškoma alternatyvų tradiciniams žemės ūkio augalams

Adžarijos žemės ūkio specialistai ieško alternatyvų tradiciniams žemės ūkio augalams. Pavyzdžiui, mandarinai pramečiuoja: vienais metais derlius gausus, o kitais – menkas. Tai neigiamai veikia žemdirbių pajamas. Ketinama įrengti citrusinių vaisių medelyną, kuriame ūkininkai galėtų įsigyti produktyviausių veislių sodinukų. Kadangi palankus klimatas (karštos ilgos vasaros, daug saulės ir gana šiltos žiemos), planuojama auginti subtropinius vaisius – rinkoje po truputį įsitvirtina kiviai ir persimonai (dažnai vadinami churma). Pvz., šiais metais 7 tūkst. tonų kivių sėkmingai buvo eksportuota į Ukrainą, Azerbaidžaną. Planuojama auginti ir šiltnamių augalų, įvairių daržovių, nes dirvožemio struktūra tam puikiai tinka. Adžarijos regione beveik nėra apleistos žemės – ūkininkai noriai ją dirba.

Valstybės parama žemdirbiams

Adžarijos Žemės ūkio ministerijos specialistai labai stengiasi, kad ūkininkai susipažintų su naujausiomis technologijomis ir maksimaliai išnaudotų turimus gamtos išteklius. Kuriamos paramos programos, projektai, kuriuose dalyvaudami ūkininkai itin palankiomis sąlygomis gali įsigyti modernios žemės ūkio technikos. Ypač stengiamasi aprūpinti žemės ūkio technika ūkininkaujančiuosius kalnuotose vietovėse. Ministerija ūkininkams organizuoja seminarus, mokymus, siunčia juos stažuotis į kitas šalis.

Jaunimas ūkininkauja nenoriai, nes renkasi modernesnes specialybes, gyvena mieste. Adžarijos Žemės ūkio ministerija kuria programas, padėsiančias sudominti jaunimą žemės ūkio verslu. Vienas iš sprendimų – numatoma plėtoti agroturizmą.

Žemdirbiams reikia pagalbos

Svečiai iš Adžarijos domėjosi, kaip žemdirbiai konsultuojami ir informuojami Lietuvoje, todėl lankydamiesi Konsultavimo tarnyboje turėjo daug klausimų.

Apsilankę LŽŪKT Jurbarko r. biuro kliento ūkininko V.Giedraičio vadovaujamoje moderniai įrengtoje mėsos perdirbimo įmonėje, Gruzijos atstovai buvo nustebinti. Pasak delegacijos vadovės, Gruzijos žemės ūkiui stinga investicijų, o žemdirbiams - informacijos apie šiuolaikinį ūkininkavimą ir technologijas.

Ūkininkams reikia visokeriopos pagalbos, o šalyje yra tik viena organizacija, galinti atstovauti žemdirbių interesams. Dėl to vyriausybė skiria paramą žemdirbių organizacijų steigimui ir veiklai. Adžarijoje nuspręsta labiau plėtoti žemės ūkį, daugiausiai dėmesio skirti konsultavimui ir informavimui. Šiuo metu daugeliui ūkininkų reikia įrodyti, kad jau laikas atsisakyti archainių ūkininkavimo būdų ir žeme rūpintis naudojant modernias technologijas ir inovacijas.

Konsultavimo patirties semtis į Lietuvą

Per savaitę Gruzijos atstovai susipažino su Kėdainių r., Akademijoje, įsikūrusia Konsultavimo tarnybos ir kitų žemės ūkio organizacijų struktūra, veikla, žemės ūkio plėtra Lietuvoje. Pasak Adžarijos žemės ūkio viceministrės Tatios Khubulavos, aplankius Konsultavimo tarnybos rajonų biurus, Kelmės ir Jurbarko rajonuose ūkininkaujančius žemdirbius, įsitikinta, kad Lietuvoje sukurta puiki žemdirbių konsultavimo ir informavimo sistema. Kiek šios patirties bus pritaikyta Gruzijos žemės ūkio sistemoje, dar neaišku, tačiau kad tokios organizacijos reikia, net neabejojama. Pirmiausias darbas, kuris laukia – suburti ir išmokyti specialistus, kurie kvalifikuotai konsultuotų ūkininkus.