Formuojant naujojo laikotarpio BŽŪP – dėmesys žemės ūkio žinių ir inovacijų sklaidai

LŽŪKT informacija

2021-11-29

Naujojo laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiame plane (toliau – BŽŪP SP) numatytas kompleksinis tikslas – modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, taip pat skatinant jų praktinį taikymą. Šis kompleksinis tikslas bus pasiektas plėtojant „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą“ (toliau – ŽŪŽIS).

ŽŪŽIS strateginiuose dokumentuose

Naujas požiūris į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos efektyvų ir integralų jos vystymą atsispindi Europos Sąjungos (toliau – ES) komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, kuriame akcentuojama, kad galimybės gauti patikimų, aktualių ir naujų žinių yra labai skirtingos visoje ES, o tai trukdo veiksmingai taikyti kai kurias BŽŪP politikos priemones, taip pat tai mažina bendrą žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir plėtros potencialą.

BŽŪP teikiamos galimybės didinti žinių, kuriomis tarpusavyje keičiasi partneriai įvairiose ES šalyse srautus, teikia daug pridėtinės vertės, didinamas ES finansavimo efektyvumas, socialinis ir ekonominis poveikis bei inovacijos maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriuje.

Europos Komisijos (toliau EK) strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ pažymima, kad žinios ir konsultacijos padeda visiems maisto sistemos dalyviams vadovautis tvarumo principu. Gamintojams ypač reikia objektyvių, jiems pritaikytų konsultavimo tvaraus valdymo klausimais paslaugų, konsultacijų skaitmeninimo, taip pat inovacijų paieškos bei diegimo, sklaidos klausimais. Todėl EK skatina veiksmingas ir integruotas ŽŪŽIS, kurios įtrauktų visus, skirtingą funkcinį vaidmenį turinčius sistemos dalyvius. ES šalys raginamos savo nacionaliniuose BŽŪP SP numatyti daugiau finansinės paramos ir įvairių schemų remiančių ir palaikančių ŽŪŽIS veiklas. Tai itin svarbu, siekiant parengti ir išlaikyti tinkamą mokslinių ir konsultavimo paslaugų pasiūlą ir jų kokybę, kurių reikia, kad būtų įgyvendinti „Žaliojo kurso“ tikslai.

„Europos Komisijos rekomendacijose dėl Lietuvos BŽŪP strategijos plano“ pažymima, kad būtina stiprinti Lietuvos ŽŪŽIS stipriau integruojant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, konsultavimo paslaugų, žinių rezervuarus, sutelkti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, kad būtų pasiektas proveržis bei skatinama žinių kūrimas ir sklaida tarp visos ŽŪŽIS dalyvių (visų pirma tarp ūkininkų, mokslininkų, konsultantų).

Efektyvi ir integruota ŽŪŽIS

ES šalių patirtis ir jos sklaida suponavo naują požiūrį į platesnes ŽŪŽIS panaudojimo galimybes. Pastebėta, kad bendradarbiaujant mokslininkams, konsultantams, ūkininkams ir viešosios valdžios institucijoms, žemės ūkio žinių sklaida, inovacijų paieška ir diegimas įgauna pagreitį ir kuria ne tik ekonominę, socialinę naudą, bet ir sinergiją, tvarumą bei pažangą visame maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriuje.

Tyrimais pastebėta, kad tos šalys, kurių ŽŪŽIS yra laikomos efektyviomis ir integruotomis (pvz. Austrijos, Danijos Airijos ir kt.) pasižymi ypač dideliu valstybinio, viešojo valdymo institucijų įsitraukimu formuojant ŽŪŽIS politiką ir, kurių administruojamomis finansinėmis priemonėmis skiriama papildomai lėšų ŽŪŽIS veikloms plėtoti. Pavyzdžiui, skatinant Europos inovacijų partnerysčių (EIP) veiklos grupių projektus ir jų tęstinumą, įvairinant konsultavimo paslaugas ir didinant jų kokybinius parametrus, kuriant inovacijas, žinias ir spartinant jų mainus, investuojant į maisto, žemės ir miškų ūkio skaitmeninimą, stiprinant ryšius ir sąveikas tarp skirtingų sistemos dalyvių, ypač tarp mokslo ir konsultavimo paslaugas teikiančių institucijų.

2014 m. Lietuvos PROAKIS projekto ataskaitose pažymima, kad šalies ŽŪŽIS laikoma pakankamai integruota, tačiau neefektyvi. Tai rodo, kad nors šalies ŽŪŽIS dalyvių vaidmuo plėtojant maisto, žemės ir miškų sektorių yra svarbus ir reikšmingas, tačiau jų veikla fragmentuota, t. y. ŽŪŽIS funkcionavimas nėra kryptingas, nekoordinuojamas.

Pažangių šalių patirtis rodo, kad tos ŽŪŽIS, kurios turi koordinuojančią struktūrą, kurios įtraukia viešojo valdymo institucijas, konsultavimo paslaugas teikiančias įstaigas, mokslo ir eksperimentinės plėtros veiklas vykdančias institucijas, mokslinių tyrimų ir skaitmeninimo centrus, ūkininkų ir bendruomenių asocijuotas struktūras – yra konkurencingos, tvarios ir efektyvios, prisidedančios prie BŽŪP siekių.

Nors turėti veikiančią ŽŪŽIS šalyje yra imperatyvi strateginė prievolė priskirta administruoti LR Žemės ūkio ministerijai ir aprašyta „Reglamente“ bei „Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai dėl Lietuvos BŽŪP strategijos plano“, į jos koordinavimą turi būti įtraukti ir kiti aktyvūs bei reikšmingą vaidmenį maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriuje turintys ŽŪŽIS dalyviai.

Mokslininkai ir konsultantai susitelkė bendram projektui

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kartu su partneriais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais atlieka tyrimą „Dėl žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos funkcinio modelio Lietuvoje parengimo“. Projektas vykdomas pagal 2021 m. lapkričio 9 d. „Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2015–2022 metų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos“ projekto vykdymo sutartį Nr. MT-21-8, pasirašytą tarp Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Vytauto Didžiojo Universiteto.

Susibūrę į komandą mokslininkai pradėjo rengti efektyvios ir integruotos Lietuvos ŽŪŽIS funkcinį modelį 2023-2027 m. Projekto įgyvendinimo metu, taip pat ketinama atlikti lyginamąją Lietuvos ir kitų ES šalių ŽŪŽIS situacijos analizę, pagrįsti užsienio gerosios praktinės patirties pritaikomumo Lietuvoje galimybes, atskleisti efektyvios ir integralios Lietuvos ŽUŽIS veiklos efektyvumo ir integralumo didinimo priemonės bei intervencijos skatinančios žinių srautus tarp skirtingų ŽŪŽIS dalyvių, taip pat išanalizuoti BŽŪP tinklo bei inovacijų paramos sistemos vaidmenį efektyviam ir integraliam ŽŪŽIS funkcionavimui. Vienas iš reikšmingiausių šio tyrimo rezultatų – suformuoti Lietuvos ŽŪŽIS organizacinę valdymo struktūrą, pasiūlyti ŽŪŽIS koordinatorių ir aprašyti jo funkcinį vaidmenį plėtojant maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriaus dalyvių veiklas.

Tikimasi, kad sutelkta tarpdisciplininę patirtį turinčių projekto tyrėjų komanda pateiks rekomendacijas reikšmingas ŽŪŽIS integralumo ir efektyvumo didinimui ateinančio laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame planui parengti, kurios prisidės prie Lietuvos ūkininkų kokybiškesnio kompetencijų tobulinimo.

Rasa Pakeltienė, Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA