• Temos
• Verta žinoti

Formuojame paprastosios verpstės formos obelis

Dr. (HP) Nobertas Uselis

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų sektoriaus vedėjas

2012-04-17

Formuojant obelis paprastųjų verpsčių vainikais, būtina atlenkti šakas ir saikingai išgenėti, suformuoti vertikalius liemenis ir vainikus su horizontaliomis, apačioje ilgesnėmis, o viršuje trumpomis šakomis.

Pirmieji metai

Pirmojo genėjimo metu nuo kamieno iki 0,7 m aukščio nuo žemės išgenimos visos šakutės. Jeigu reikiamame aukštyje vaismedžiai yra su 4–6 horizontaliomis šakutėmis, jų negenime. Dažniausiai negenimi ir neformuojami gražiai išsikeroję vienmetukai arba dvimečiai vaismedžiai su vienmečiais vainikais.

Tradiciškai augintų dvimetukų dažniausiai išgenimos smailiu kampu augančios šakos, kurių negalima atlenkti. Kitos aukštyn augančios šakos atlenkiamos horizontaliai su virvute ir formuojamas apatinis vainikas. Formuojant mažiau šakotus vaismedžius, kurie turi tik tris šakas, jos atlenkiamos horizontaliai, o 0,2 m aukštyje virš viršutinės šakos patrumpinama viršūnė. Tai paskatina augti naują viršūnę ir šonines šakas, kurios papildys esamas apatiniame vainike. Nešakoti sodinukai patrumpinami 0,9–1,0 m, 0,7–0,9 m aukštyje auginamos kelios šakos vainikams formuoti. Jeigu sodinukas turi tik vieną ar dvi šakutes, jas būtina išgenėti ir toliau formuoti kaip nešakotus vaismedžius.

Vaismedžiai, kurie turi per mažai šakų arba visai nešakoti ir patrumpinti pavasarį, gegužę augina ūglius, iš kurių bus formuojamos naujos viršūnės ir vainikai. Dažniausiai du–trys ūgliai šalia viršūnės auga į viršų, o žemesnieji – beveik horizontaliai. Gegužės mėnesį, kai nauji ūgliai būna 5–10 cm ilgio, pradedami formuoti vainikai. Dažniausiai iš viršutinio pumpuro užauga stipriausias ūglis, iš kurio ir formuojama viršūnė. Iš žemiau augančių ūglių suformuojamas apatinis šakų vainikas.

Stiprūs ūgliai auga ne tik iš viršūninio pumpuro, bet ir iš dviejų trijų žemiau augančių pumpurų. Tokie ūgliai auga aukštyn ir konkuruoja su viršūne net ir atlenkti horizontaliai, būna stambūs, panašaus storio kaip viršūnė. Dėl šios priežasties būtina vieną, o kartais ir du viršutinius, stačiai į viršų augančius ūglius išlaužti. Žemesnieji ūgliai auga horizontaliai, o nehorizontaliai augančius 5–10 cm ilgio ūglius galima nukreipti horizontaliai, virš jų ant liemens prisegus skalbinių segtukus.

Vasaros pradžioje, kai formuojami išsikeroję vaismedžiai, kurie pavasarį buvo negenėti arba labai mažai genėti, atkreipiamas dėmesys į viršūnę. Dažniausiai viršūnėje iš viršutinių šoninių pumpurų smailiais kampais į viršų auga 2–4 labai stiprūs ūgliai. Juos galima išplėšti staigiu rankos judesiu žemyn. Žemiau augantys ūgliai paprastai būna silpnesni, auga beveik horizontaliai ir viršūnėje dažniausiai suformuoja žiedinius pumpurus.

Ūglių segtukais nenukreipus horizontaliai gegužę, tai galima padaryti rugpjūtį, tačiau tada išaugusius ūglius reikės lankstyti virvute. Pastarasis būdas kur kas brangesnis. Rugpjūčio mėnesį patrumpinta viršūne vaismedžiai vėl apžiūrimi, ūgliai atlenkiami horizontaliai, jeigu nebuvo lankstyti segtukais arba tai nepavyko padaryti. Ūgliai lenkiami, kad silpniau augtų, daugiau šviesos patektų į vainiko vidų ir daugiau suformuotų žiedinių pumpurų. Jeigu šakos auga smailiu kampu ir jų atlenkti negalima, jos išgenimos. Labai svarbu išgenėti stambesnes šakas, kurios panašaus storio ir konkuruoja su viršūne, nesvarbu, ar jos auga aukštyn, ar horizontaliai. Paprastai viršūnės vaismedžiams formuojamos iš viršūninių ūglių, bet, jei jie per menki, geriau patrumpinti viršūnes virš gerai augančių šoninių ūglių, o tuos ūglius pririšti kaip viršūnes.

Dažniausiai šakos lankstomos virvutėmis. Viename gale padaroma kilputė ir pririšama prie kamieno arba prie kuolo, kitas galas – prie horizontaliai atlenktos šakos. Kad virvutė nepasislinktų, į kuolą įkalamas vinukas. Rišant virvutę, ant atlenktos šakos padaromas specialus perverstas mazgas ir kilputė, kad virvutė neužsiveržtų. Ūglis palenkiamas ir pritvirtinamas, kad neišlinktų lanku, o būtų tiesus ir horizontalus. Šakoms lankstyti naudojama lanksti viela arba 200–300 g svareliai.

Antrieji metai

Pasodintiems su šakutėmis vaismedžiams antrųjų metų pavasarį išgenimi aukštyn augantys stiprūs vilkūgliai ir per storos šakos. Paliekamos tik už liemenį perpus plonesnės šakos. Jeigu rečiau pasodintiems pusiau žemaūgiams vaismedžiams formuojami paprastųjų verpsčių vainikai, jų šakos ir vainikų viduryje atlenkiamos horizontaliai. Jeigu vainiko viduryje šakos ilgesnės ir storesnės negu apačioje, jos išgenimos. Pasodintiems nešakotiems arba per mažai šakotiems sodinukams pirmaisiais metais suformuojamas vainikas su horizontaliomis šakomis ir stačiai į viršų augančiomis viršūnėmis. Antraisiais metais, kad susidarytų antrasis horizontalių šakų aukštas, rečiau pasodintiems vaismedžiams 0,6 m virš viršutinių šakų patrumpinamos viršūnės. Tankiau pasodintiems vaismedžiams viršūnės netrumpinamos, tik ilgesnės negu 0,6 m pakeičiamos šoniniais ūgliais: jie atlenkiami vertikaliai ir pririšami prie kuolo kaip naujos viršūnės. Vėliau vegetacijos metu vaismedžiai formuojami panašiai, kaip ir pirmaisiais metais. Gegužę nuo viršūnių nukerpami 1–2 aukštyn augantys konkurentai. Kiti ūgliai atlenkiami horizontaliai su segtukais.

Rugpjūtį išgenimi iš šakų išaugę stiprūs vilkūgiai. Horizontalūs ir aukštyn augantys, bet silpnesni, trumpesni (iki 20 cm) ir su žiediniais pumpurais viršūnėje ūgliai paliekami kaip būsimos vaisinės šakutės. Viršūnėje per stipriai ir per smailiu kampu augantys ūgliai išgenimi. Visi kiti ūgliai atlenkiami horizontaliai, truputį pasukant aplink ašį.

Tretieji metai

Per stipriai augantiems vaismedžiams viršūnės pakeičiamos silpnesnėmis. Išlinkusios ir per silpnai augančios patrumpinamos, kad augtų vešliau.

Labai svarbu, kad šakos nepradėtų stipriau augti už viršūnę ir kad vainiko viduryje šakos nebūtų stambesnės nei vainiko apačioje. Stiprokos, į viršų augančios šakos išgenimos, o kitos atlenkiamos horizontaliai. Būtina išlaikyti vainiką, kurio apačioje būtų stambesnių ir ilgesnių, o viduryje – plonesnių ir trumpesnių šakų. Rugpjūtį išgenimi sutankėję, aukštyn augantys stiprūs ūgliai, nes jie pasisavina daug kalcio, sudaro pavėsį ir vaisiai prasčiau nusispalvina. Paprastai ūgliai nupjaunami prie pat šakos, nepaliekama stuobrelių, kad nepradėtų dar daugiau jų augti.

Naudinga vaizdo informacija