• Temos
• Verta žinoti

F. Hoganas: 3 priežastys, dėl kurių ES ūkininkai turėtų rizikuoti ir investuoti į žemės ūkį

LŽŪKT informacija

2018-05-10

Nuotrauka estech-industries.ch

„Europos ūkininkai turėtų investuoti į žemės ūkį po 2020 m., nes jis bus mažiau biurokratiškas, daugiausia dėmesio bus skiriama technologijų pažangai ir tai pagerins jų gyvenimo lygį,“ – sakė Europos Sąjungos komisaras Filas Hoganas EURACTIV.com.

F. Hoganas tvirtino, kad jaunus žmones reikia skatinti dalyvauti žemės ūkio sektoriuje, taip pat pabrėžė siūlomos ES platformos vaidmenį rizikos valdymo priemonėse, siekiant padidinti ūkininkų informuotumą.
Susidūrę su kainų nepastovumu ir klimato kaita, turinčią tiesioginį poveikį gamybai, ES ūkininkai ragina sukurti stabilią Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2020 m., skatinančią investicijas ir stabilizuojančią jų pajamas.

Šiuo metu Europos Komisija ir valstybės narės diskutuoja dėl BŽŪP po 2020 m., remdamosi komunikatu, kuriame siūlomas tolesnis supaprastinimas, suteikiant ES šalims daugiau galimybių spręsti jų konkrečias sąlygas. Vis dar nežinoma, kokia bus būsima daugiametė finansinė programa (MFF) arba kokia dalis bus skirta BŽŪP. „Tačiau bet kuriuo atveju jau rengiame naujus teisės aktų siūlymus, pagal kuriuos BŽŪP bus daugiau orientuota į realius rezultatus, nepaisant to, koks bus galutinis biudžetas“, – sakė F. Hoganas.

Komisaro tikslas – nustatyti tvirtus ir aiškius politikos tikslus ES lygmeniu, pavyzdžiui, užtikrinant, kad žemės ūkis atliktų platesnio užmojo vaidmenį sprendžiant klimato pokyčio klausimus. „Naujoji BŽŪP suteiks valstybėms narėms žymiai daugiau lankstumo sprendžiant, kaip jos nori pasiekti tuos tikslus savo konkrečiomis aplinkybėmis. Taigi pirmą kartą kiekviena valstybė narė turės susitarti dėl BŽŪP plano, kaip ji ketina užtikrinti paramą ūkininkams ir kaimo bendruomenėms, naudodama savo BŽŪP finansavimą, pritaikytą pagal savo poreikius,“ – teigė F. Hoganas.

F. Hoganui tai yra viena aiški priežastis, kodėl ūkininkai turėtų pasitikėti ateitimi: „Mes išsiaiškinome, kas kelia jiems susirūpinimą – kad BŽŪP buvo pernelyg biurokratiška, daugiausia dėmesio buvo skiriama taisyklių laikymuisi, o ne rezultatams, ir mes tiesiogiai spręsime šiuos klausimus. Nuo 2020 m., neatsižvelgiant į tai, koks bus bendras BŽŪP biudžeto dydis, mes tikimės, kad pinigai bus leidžiami protingiau ir efektyviau.“

Antroji priežastis, pasak ES žemės ūkio vadovo, yra realus technologinis proveržis.

„Technologija taip sparčiai vystėsi net ir po to, kai 2013 m. įsigaliojo paskutinis BŽŪP reformų etapas, kad mes jau galime pamatyti naudą daugeliui Europos ūkininkų ir savo naujuose siūlymuose į tai atsižvelgsime. Norime palengvinti investicijas į inovacijas ir naujų technologijų, kurios gali sutaupyti laiko ir pinigų ūkininkams laukuose, mokslinius tyrimus, pradedant mašinomis, galinčiomis nustatyti, ar vynuogės jau prinokusios, ir baigiant automatiniais kombainais bei jutikliais, kurie gali tiksliai reguliuoti vandens ar kitų sąnaudų normas, “ – teigė ES komisaras.

F. Hoganas taip pat paaiškino, kad nacionalinės valdžios institucijos taip pat turėti naudos iš dabartinių technologijų, tokių kaip „Copernicus“. „Copernicus Sentinel“ palydovų surinkti oficialūs duomenys teikiami nemokamai kartą per savaitę visoje ES.

F. Hoganas: „Paimkite, pavyzdžiui, palydovinius vaizdus, kurie jau yra prieinami per ES „Copernicus“ programą nemokamai. Galime duomenis panaudoti ne tik siekdami mažiau lankytis laukuose, bet ir kad būtų užtikrinta, jog pasėlių sėjomaina atitinka aplinkosaugos taisykles, bei norėdami atlikti įvairias žemės, kurioje ūkininkaujama (ir dėl ko ūkininkas gauna tiesioginę pajamų paramą), patikras. Tokius pat vaizdus, be abejo, gali naudoti ir ūkininkai, norėdami geriau informuoti apie savo sprendimus dėl sėjos, derliaus nuėmimo ir kt., naudodami nemokamą, lengvai naudojamą išmanaus telefono programėlę“, – pridūrė F. Hoganas.

Bet pasak ES ūkininkų, lėtas plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtojimas visoje ES užkerta kelią naujų technologijų diegimui žemės ūkio sektoriuje.

Europos Sąjunga skiria maždaug 40 proc. savo biudžeto žemės ūkio subsidijoms, bet pinigai ne visada nukeliauja ten, kur turėtų. 2017 m. gegužės mėn. Europos Audito Rūmai pabrėžė poreikį daugiau dėmesio skirti žemės ūkio išlaidoms.

Jaunų žmonių skatinimas

Dėl trečiosios priežasties F. Hoganas sakė, kad naujojoje BŽŪP bus aiškiai numatytas siekis gerinti ūkininkų ir kaimo bendruomenių gyvenimo lygį įvairiais aspektais. Naujojoje BŽŪP bus skirta ypatinga vieta jauniems ūkininkams, kurie skatina kartų atsinaujinimą šiame sektoriuje.

„Pavyzdžiui, norėdami paskatinti jaunus ūkininkus dirbti šiame sektoriuje, norime suteikti daugiau finansinių paskatų, pagerinti galimybes naudotis žeme ir investicijomis, taip pat palengvinti perduodant žemę iš kartos į kartą“, – paaiškino F. Hoganas.

Siekdama paskatinti šiai profesijai reikalingų darbo vietų kūrimą ir jos augimą, Komisija sutelks dėmesį į svarbiausius sektorius, turinčius didelį potencialą, pvz., bioekonomiką. „Užtikrinsime geresnį daugybės įvairių ES finansavimo – ne tik BŽŪP – formų koordinavimą (ir prieigą prie jų) – ūkininkams ir kaimo vietovėms. Geros idėjos neturėtų užstrigti ar žlugti vien dėl to, kad niekas nežino, kur kreiptis pagalbos ar investicijų“, – sakė Hoganas ir pridūrė, kad didelis dėmesys bus skiriamas pasinaudojimui skaitmenine bendrąja rinka – ne tik technologinės revoliucijos ūkyje požiūriu, bet ir visoje kaimo vietovėje.

ES rizikos valdymo priemonių platforma

Savo komunikate ES vykdomoji valdžia pripažino, kad trūksta informacijos ir žinių apie dabartines rizikos valdymo priemones, kurias ūkininkai gali naudoti. Dėl šios priežasties Komisija nori sukurti nuolatinę ES lygio rizikos valdymo platformą, kuria siekiama paskatinti įvairių suinteresuotų šalių, pvz., ūkininkų, valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių, keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika. F. Hoganas sakė, kad ūkininkavimas visada buvo profesija su rizika ir niekada nebus visiškai su rizika nesusijusi. „Tačiau taip pat turime daug daugiau priemonių, kad galima būtų valdyti šią riziką, ir norime, kad tos priemonės ūkininkams būtų lengviau prieinamos ir jie galėtų jomis pasinaudoti. Nors ūkininkams jau yra sukurta nemažai sprendimų, kaip geriau valdyti su jų darbu susijusią riziką, jie nėra gerai žinomi ir dažnai apsiriboja konkrečiomis valstybėmis narėmis. ES lygmens platformos sukūrimas, suteikiant prieigą prie visos turimos informacijos ir galimybes ES ūkininkams, aiškiai padidins informuotumą apie jau turimas priemones ir, tikiuosi, padės tobulinti jų naudojimą“, – pažymėjo komisaras.

Jis paaiškino, kad idėja yra sukurti vieną „centrą“, kuris ne tik padėtų ūkininkams daugiau sužinoti apie tai, kokie įrankiai yra prieinami, bet ir leistų jiems keistis informacija, idėjomis ir geriausia patirtimi su susijusiais veikėjais, pavyzdžiui, valdžios institucijomis, mokslinių tyrimų institutais ir privataus sektoriaus dalyviais, pavyzdžiui, draudimo bendrovėmis.

„Mūsų tikslas yra taip pat sutelkti platformoje ekspertų grupes, darbo grupes, seminarus ir renginius, kuriuose bus nagrinėjamos konkrečios rizikos valdymo temos. Platforma taip pat pasiūlys galimybę surinkti privačias ar viešąsias rizikos valdymo iniciatyvas vietos lygmeniu ir atitinkamą darbą kitose politikos srityse, tokiose kaip prisitaikymas prie klimato kaitos, agrometeorologija ir t. t. Svarbu, kad į platformą taip pat bus įtrauktas kitų Europos tinklų ar grupių, pvz., Europos kaimo plėtros tinklo (ENRD) darbas, susijęs su ūkio atsparumu ir pajamų stabilizavimu, darbas. Komisija, jei reikės, bus įtraukta kaip tarpininkė ir sukurs platformą kaip savo žiniatinklio dalį“, – baigdamas pasakė Europos Sąjungos komisaras Filas Hoganas.

Parengta pagal www.euractiv.com informaciją