Europa siekia padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių: Lietuvoje – daug iššūkių

2025-10-23

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Europos Komisija pristato naują ambicingą iniciatyvą – „Kartų atsinaujinimo žemės ūkyje strategiją“, kurios tikslas iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių Europos Sąjungoje. Šis planas laikomas vienu svarbiausių dabartinės Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kadencijos prioritetų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Strategija buvo oficialiai pristatyta spalio 21 d. per Europos Parlamento plenarinę sesiją, o jos esmė – sukurti sąlygas, kad žemės ūkis taptų patrauklia, saugia ir tvaria karjeros kryptimi naujai kartai.

Už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingas Europos Komisijos narysChristophe’as Hansenas sakė:„Mūsų apsirūpinimo maistu saugumas ir kaimo bendruomenių ateitis priklauso nuo naujos kartos. Šiandien paramą jauniesiems ir naujiems ūkininkams laikome politiniu prioritetu. Norime, kad kiekvienas jaunas žmogus, svajojantis apie ūkininkavimą, matytų realų kelią į priekį, kuriame būtų mažiau kliūčių ir daugiau paramos. Todėl, be kita ko, prašome kiekvienos valstybės narės imtis konkrečių nacionalinių strategijų ir realių investicijų. Tai reiškia kliūčių pašalinimą ir galimybių kūrimą, kad žemės ūkis išliktų perspektyviu ir patraukliu karjeros pasirinkimu.“

Demografinė krizė kaime: žemdirbių amžius – 57 metai

Žemės ūkis Europoje sensta greičiau nei kiti sektoriai. Šiuo metu vidutinis ūkininko amžius ES yra 57 metai; tik 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Šis disbalansas kelia grėsmę ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui, ES strateginiam savarankiškumui maisto gamybos srityje ir Europos žemės ūkio tvarumui.

Be to, kaimo vietovėse gyvena vis mažiau jaunimo. 2013–2019 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse kaimo vietovėse gyvenančių 15–24 m. jaunuolių skaičius sumažėjo nuo 3,6 mln. iki 1,9 mln., o 25–29 m. jaunuolių – nuo 6,9 mln. iki 5,9 mln.

Daug vyresnio amžiaus ūkininkų valdo nuosavą žemę, o jaunesnės kartos ūkininkai dažnai priversti ją nuomotis – nuomodamiesi jie valdo 15 mln. hektarų žemės, o turėdami nuosavybės teisę –10 mln. hektarų. Galimybė naudotis žeme, įperkami kreditai ir pagrindiniai įgūdžiai tebėra pagrindinės kliūtys jauniesiems ūkininkams. 2022 m. Europos Sąjungoje jauniesiems ūkininkams trūko 14,1 mlrd. EUR vertės finansavimo, t. y. jiems teko 22 proc. viso sektoriaus finansavimo deficito.

„Jeigu jaunimas nesirinks žemės ūkio, po 20 metų neturėsime kas dirba žemę. Tai ne tik socialinė, bet ir strateginė saugumo problema“, – pažymima Komisijos aiškinamajame dokumente.

Strategijos tikslas – ne tik skaičius, bet ir pokytis

Strategija siekiama remti ir parengti naują ES ūkininkų kartą. Ja pripažįstama, kad jaunieji ūkininkai susiduria su specifiniais iššūkiais, kuriuos reikia spręsti konkrečiais veiksmais visais valdymo lygmenimis (ES, nacionaliniu ir regioniniu) visose politikos srityse.

Siekiant šio tikslo strategijoje nustatytos penkios pagrindinės veiksmų sritys: galimybė naudotis žeme, finansavimas, įgūdžiai, deramas gyvenimo lygis kaimo vietovėse ir parama perduodant ūkį. Kiekvienos srities uždaviniai sprendžiami įgyvendinant tikslines pavyzdines iniciatyvas, kaip antai:

Kitoje BŽŪP siūlomas privalomas pradinis priemonių rinkinys jauniesiems ūkininkams, kad jiems būtų lengviau patekti į sektorių ir jame įsikurti, taikant išsamų intervencinių priemonių rinkinį, įskaitant vienkartinę įsikūrimo išmoką iki 300 000 EUR.
Tikslingesnis lėšų skyrimas jauniesiems ūkininkams.
Bendradarbiavimas su EIB kuriant garantijų sistemas ir (arba) palūkanų subsidijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą.
Europos žemės stebėjimo centro sukūrimas, siekiant padidinti informacijos apie žemę skaidrumą. Tai padės ūkininkams gauti galimybę naudotis prieinama žeme, remti ūkio perdavimo procesą, teikti informaciją politikos formavimo tikslais ir užkirsti kelią spekuliavimui žeme, tad naujiems ūkininkams bus paprasčiau pradėti ūkininkauti.
Atitinkamų su ūkio perdavimu susijusių kartų kaitos aspektų įtraukimas į Europos semestrą ir pensijų, išėjimo į pensiją ir ūkio perdavimo reformų įtraukimas į nacionalinės politikos sistemas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laiku perduoti ūkį ir užtikrinti žemės nuosavybės judumą.
Raginimas jauniesiems ūkininkams dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kad jie galėtų mokytis gerosios ūkininkavimo praktikos užsienyje arba diversifikuoti savo pajamas mokydamiesi iš kitų sektorių.
Gerų gyvenimo sąlygų kaimo vietovėse skatinimas, kartu remiant vietos plėtrą ir jaunimo bei moterų dalyvavimą.
Bendras finansavimas ūkininkų pavadavimo paslaugoms jų ligos, atostogų ar priežiūros metu, siekiant pagerinti jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Nacionaliniai planai – iki 2028 m.

Pagal naująją strategiją, visos ES valstybės narės iki 2028 m. turės parengti privalomas nacionalines kartų kaitos strategijas, įtrauktas į Nacionalinius regioninės partnerystės planus (NRP). Šiems tikslams planuojama skirti ne mažiau kaip 6 proc. visų žemės ūkio fondų.

Lietuvoje – daug iššūkių jaunajai kartai

Lietuvoje jaunųjų ūkininkų dalis tebėra panaši į ES vidurkį, tačiau regioniniu lygmeniu skirtumai išlieka didžiuliai.
Jauni žmonės susiduria su sunkumais įsigyjant žemę, ribotu kreditu prieinamumu ir pertekliniu biurokratizmu. Dar vienas svarbus klausimas – lyčių balansas. Europoje tik 2,5 proc. ūkininkių iki 40 metų yra moterys, o Lietuvos rodikliai beveik nesiskiria.

Vytenis Grigas: „Jauni ūkininkai nori ne dotacijų, o galimybių“

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) valdybos narys Vytenis Grigas sako, kad Europos Komisijos iniciatyva yra „svarbus signalas, jog jaunimas pagaliau pradedamas matyti ne kaip paramos gavėjas, o kaip strateginis žemės ūkio ateities kūrėjas.“

„Jauni ūkininkai nori ne dotacijų, o galimybių – galimybės kurti, investuoti ir augti. Kol kas jauno žmogaus kelias į žemės ūkį yra per ilgas ir per brangus. Turime per daug biurokratijos ir per mažai pasitikėjimo. Ši strategija gali tai pakeisti, jei ji neapsiribos vien deklaracijomis,“ – sako V. Grigas.

Pasak jo, konsultavimo paslaugos, prieiga prie žemės ir kredito garantijų turėtų būti laikomos ne išimtimis, o kiekvienam jaunam žmogui pasiekiama teise.

Kartų atsinaujinimas – ne tik apie jaunimą

Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaita nėra tik demografinis iššūkis – tai ir ekonomikos, inovacijų bei aplinkosaugos klausimas. Jaunesni ūkininkai dažniau diegia tvarias technologijas, investuoja į precizinį ūkininkavimą, skaitmenizaciją ir trumpąsias tiekimo grandines. Tad jų skatinimas – tai investicija į žalesnę ir atsparią Europos ekonomiką.

Sprendimas – sisteminis, ne pavienis

Europos Komisijos dokumente pažymima, kad žemės ūkio atsinaujinimas remsis trimis tarpusavyje susijusiais lygmenimis: Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – dabartinė ir būsima; Kitos ES politikos sritys – švietimas, regioninė plėtra, finansai; Nacionaliniai ir regioniniai veiksmai, užtikrinantys realų įgyvendinimą vietoje.

„Kartų atsinaujinimo strategija“ gali tapti lūžio tašku Europos ir Lietuvos kaimui, jei politinės deklaracijos virs konkrečiais veiksmais. Jei valstybės narės iš tiesų skirs bent 6 proc. BŽŪP lėšų jaunimui, tai bus pirmas realus žingsnis link atjaunėjusio, inovatyvaus ir tvaraus Europos žemės ūkio.

„Kaimas turi tapti vieta, kur norisi kurti ateitį, o ne bėgti nuo jos. Tai mūsų visų atsakomybė,“ – sako Vytenis Grigas.

agroakademija.lt parengė pagal EK atstovybės Lietuvoje ir BNS (LR žemės ūkio rūmų) informaciją