Birželio 16 d., sekmadienis | 24

ES vyno politika palieka rūgštų skonį

2023-09-27

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Europos Audito Rūmų paskelbtoje ataskaitoje išreikštas susirūpinimas dėl ES numatomų veiksmų poveikio vynuogių augintojams. ES vyno politika ne tik neatitinka aplinkos apsaugos tikslų, bet ir jos priemonėmis tiesiogiai nesprendžiamas sektoriaus konkurencingumo klausimas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES vyno sektorius yra griežtai reglamentuojamas ir remiamas. Vynuogių augintojai kasmet gauna apie 500 milijonų eurų ES lėšų vynuogynams pertvarkyti ir konkurencingumui didinti. Nuo 2016 m. jie taip pat gali prašyti leidimo sodinti papildomus vynmedžius. Taip siekiama sudaryti sąlygas kontroliuojamam gamybos potencialo augimui (iki ne daugiau kaip 1 % metinio padidėjimo), kartu išvengiant perteklinės pasiūlos.

„Vyno sektoriaus konkurencingumo skatinimas yra labai svarbus ir ypač aktualus ES, tačiau kartu turėtų būti didinamas aplinkos tvarumas, – teigė auditui vadovavusi Audito Rūmų narė Joëlle Elvinger. – Mažiausia, ką galime pasakyti, yra tai, kad siekiant kiekvieno iš šių tikslų ES veiksmai vis dar turi duoti rezultatų.“

ES vynai gali būti raudonieji, baltieji ir rožiniai, tačiau jų auginimo būdas retai būna ekologiškas. Auditoriai apgailestauja, kad, nepaisant didelės finansavimo sumos, ES vyno politikos poveikis aplinkai yra nedidelis. Visų pirma taikant restruktūrizavimo priemonę ekologiškumo tikslams skiriama mažai dėmesio. Praktiškai ES lėšos nebuvo skiriamos projektams, kuriais siekiama sumažinti vynuogių auginimo poveikį klimatui ir (arba) aplinkai. Iš tiesų tai gali turėti net priešingą poveikį, pavyzdžiui, pereinant prie vynuogių veislių, kurioms reikia daugiau vandens. Be to, metinis vynuogynų plotų padidinimas 1 %, kuris buvo pratęstas dar 15 metų (iki 2045 m.), aplinkosaugos atžvilgiu niekada nebuvo įvertintas.

Perspektyvos nėra labai šviesios: pagal naują bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) aplinkosauginiai vyno sektoriaus užmojai tebėra riboti. Anksčiau ES auditoriai rekomendavo, kad išmokos ūkininkams, įskaitant išmokas vynuogių augintojams, būtų aiškiai susietos su aplinkosaugos reikalavimais. Tačiau pagal naują BŽŪP tokios restruktūrizavimo finansavimo sąlygos nebetaikomos. Be to, ES šalys turės panaudoti tik ne mažiau kaip 5 % vyno sektoriui skirtų lėšų veiksmams, susijusiems su klimato kaita, aplinka ir tvarumu. Auditoriai mano, kad šie 5 % yra gana maža procentinė dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal ekologiškesnę BŽŪP 40 % visų žemės ūkio išlaidų turėtų būti skirta su klimatu susijusiems tikslams.

ES politika taip pat nebuvo užtikrinta, kad vynuogių augintojai taptų konkurencingesni. Penkiose audituotose šalyse projektai finansuojami neatsižvelgiant į jų turinį ar užmojus ir jokius konkurencingumo skatinimo kriterijus. Taip pat finansuojami nestruktūriniai vynuogynų pakeitimai ar įprastas jų atnaujinimas, nors tokie veiksmai nėra tinkami finansuoti. Be to, paramos gavėjai neprivalo pranešti apie tai, kaip vykdant restruktūrizavimą padidėjo jų konkurencingumas. Nei Europos Komisija, nei valstybės narės nevertina, kaip remiami projektai iš tikrųjų padeda didinti vynuogių augintojų konkurencingumą.

Tas pats pasakytina apie leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarką. Pirma, didžiausia 1 % metinio padidinimo procentinė dalis buvo pasiūlyta ir patvirtinta be jokio pagrindimo ar analizės, ar ji buvo tinkama ir aktuali. Antra, išduodant tokius leidimus taikomi tik keli su konkurencingumu susiję tinkamumo ir prioritetų nustatymo kriterijai.

Bendroji informacija

ES yra didžiausia vyno gamintoja, vartotoja ir eksportuotoja pasaulyje. 2020 m. ES buvo 2,2 milijono vyną gaminančių ūkių, o vynuogynai užėmė apie 2 % ES naudojamų žemės ūkio naudmenų. Apie 80 % ES pagaminto vyno pagaminama Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Vynuogių augintojai ir vyno gamintojai gali gauti BŽŪP finansinę paramą. Tai gali būti konkreti parama pagal bendrą vyno rinkos organizavimą (daugiausia per nacionalines paramos programas), taip pat skiriant tiesiogines išmokas, paramą kaimo plėtros priemonėms ir (arba) horizontaliosioms skatinimo priemonėms.

Europos Audito Rūmų informacija

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Vynuogės Lietuvoje turi ateitį: ūkininko Ernesto Aušvico patirtis

Sirpsta įspūdingos desertinės vynuogės