Ekologiškesniuose nacionaliniuose žemės ūkio planuose į ES tikslus vis dar neatsižvelgta

2024-10-07

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Yra ryškus atotrūkis tarp ES aplinkos ir klimato srities tikslų ir ES šalių parengtų žemės ūkio planų. Tokia išvada padaryta Europos Audito Rūmų paskelbtoje ataskaitoje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pagal 2023–2027 m. bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) valstybėms narėms suteikta lankstumo dėl to, kaip jų planuose turėtų būti atsižvelgta į plataus užmojo ES žaliuosius tikslus. Visos valstybės narės pritaikė žemės ūkio ir aplinkosaugos sąlygų išimtis, o kai kurios sumažino ekologiškų priemonių – jos yra būtinos, norint gauti ES lėšų – taikymo aprėptį arba atidėjo jų taikymą. Apskritai auditoriai daro išvadą, kad iš BŽŪP planų nematyti, jog ekologiniai užmojai būtų gerokai didesni.

Pagal 2021–2027 m. BŽŪP išmokėta 378,5 milijardo eurų suma ne tik siekiama užtikrinti teisingą ūkininkų pajamų paramą, apsirūpinimo maistu saugumą ir pragyvenimo šaltinius kaimo vietovėse, bet ir apsaugoti aplinką nuo žalos ir klimato kaitos, kurios taip pat gali daryti tiesioginį poveikį žemės ūkio gamybai (pavyzdžiui, dėl ekstremalių oro sąlygų).

„Ekologiškas bendros žemės ūkio politikos modelis pagerėjo. Tačiau, palyginti su ankstesniais planais, valstybių narių žemės ūkio planuose nematyti didelių skirtumų, – sakė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis. – Darome išvadą, kad ES klimato ir aplinkos srities užmojai neatitinka nacionalinio lygmens užmojų. Taip pat manome, kad trūksta pagrindinių žaliojo veiksmingumo vertinimo elementų.“

Pagal naująją BŽŪP nustatyta daugiau sąlygų ES lėšoms gauti, o valstybėms narėms suteikta daugiau lankstumo taikant tam tikras taisykles. Į ją įtrauktos ekologinės sistemos, pagal kurias atlyginama už klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą praktiką, ir šią politiką taikant dar kartą patvirtintos kaimo plėtros priemonės. Abiem atvejais buvo nustatyti reikalavimai skirti minimalią lėšų procentinę dalį aplinkos ir klimato priemonėms. Visos valstybės narės šių reikalavimų laikėsi. Tačiau auditoriai pažymi, kad BŽŪP planai nėra žymiai ekologiškesni nei ankstesniu laikotarpiu. Be to, kadangi kai kurie paramos sąlygų reikalavimai buvo sušvelninti (pavyzdžiui, dėl sėjomainos, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę, kuri dabar nėra privaloma) reaguojant į 2024 m. gegužės mėn. ūkininkų protestus, plano žaliasis poveikis gali būti dar labiau sumažintas.

Auditoriai taip pat nustatė, kad BŽŪP planai nėra tinkamai suderinti su žaliuoju kursu, nors jis yra priskiriamas vienai pagrindinių ES klimato ir aplinkos politikos sričių. Taisyklėmis nereikalaujama, kad valstybės narės į savo žemės ūkio planus įtrauktų įvertintus BŽŪP įnašus siekiant žaliojo kurso tikslų. Auditorių teigimu, vienintelis išmatuojamas tikslas yra ekologiškai dirbamos žemės ploto didinimas, tuo tarpu pasiekti atitinkamą 2030 m. žaliojo kurso tikslą yra labai sunku. Jų analizė rodo, kad žaliojo kurso tikslų pasiekimas labai priklauso nuo veiksmų, kurie nepatenka į BŽŪP aprėptį.

Be to, auditoriai pabrėžia, kad stebėsenos sistema, skirta BŽŪP žaliajam veiksmingumui tikrinti, buvo supaprastinta, tačiau joje trūksta pagrindinių elementų (pavyzdžiui, ataskaitų dėl veiksmų, kurių įsipareigota imtis siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį, teikimas nėra faktinio sumažinimo požymis). Todėl jie rekomenduoja stiprinti sistemą, visų pirma nustatant aiškius tikslus ir rezultatų rodiklius pažangai vertinti.

Bendra informacija

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena pagrindinių Europos Sąjungos politikos sričių, kuriai tenka 31 % ES biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiu. Ji yra grindžiama valstybių narių nustatytais planais. BŽŪP sudaro du fondai: Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

Europos Audito Rūmų informacija