Balandžio 22 d., pirmadienis | 24

EK pateikė siūlymus dėl ES ūkininkams tenkančios administracinės naštos mažinimo

2024-02-27

© Agroakademija.lt nuotr.

Europos Komisija nusiuntė Belgijai, pirmininkaujančiai ES Tarybai, dokumentą, kuriame išdėstyti pirmieji galimi veiksmai, kuriais siekiama padėti sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Jame išvardijami įvairūs trumpalaikiai ir vidutinės trukmės veiksmai, kurių galima imtis siekiant supaprastinimo. Tai bus pagrindas diskusijoms ir bendriems veiksmams su ES šalimis.

Dokumente išvardytais veiksmais atsižvelgiama į nacionalinių administracijų, pagrindinių ES žemės ūkio organizacijų ir Europos Parlamento žemės ūkio komiteto nuomones. Supaprastinimo dokumentu įgyvendinamas Europos Komisijos pirmininkės U. von der Leyen įsipareigojimas, prisiimtas 2024 m. vasario 1 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Europos Komisija ir toliau yra visiškai įsipareigojusi priimti sprendimus, kurie padėtų sumažinti sunkiai dirbantiems ūkininkams ir ūkininkėms tenkantį spaudimą. Lengviname ūkininkams tenkančią administracinę naštą, kad padėtume jiems užtikrinti Europos piliečių aprūpinimą maistu. Mūsų žemės ūkio politikos supaprastinimas yra nuolatinis prioritetas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Šiais įvairiais veiksmais įgyvendiname ūkininkams duotą pažadą paspartinti šią diskusiją. Nekantrauju išgirsti valstybių narių nuomones.“

Dabartinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo modelis, pagrįstas BŽŪP strateginiais planais, dėl kurių priimti sprendimai ir kurie įgyvendinami nacionaliniu lygmeniu, jau yra žingsnis į priekį supaprastinimo ir subsidiarumo požiūriu, palyginti su ankstesniu laikotarpiu. Valstybėms narėms tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad ūkininkams tenkanti administracinė našta būtų nedidelė ir proporcinga ES teisės aktų tikslams pasiekti. Todėl bet koks sėkmingas supaprastinimas turi būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis administracijomis ir pačiais ūkininkais.

Atsižvelgdama į tai, kovo mėnesį Europos Komisija pradės tiesiogiai ūkininkams skirtą internetinę apklausą. Ši tikslinė konsultacija padės nustatyti, kas jiems labiausiai kelia susirūpinimą, ir suprasti administracinės naštos ir sudėtingumo, atsirandančio dėl BŽŪP taisyklių ir kitų ES maisto ir žemės ūkio taisyklių ES ir jų taikymo nacionaliniu lygmeniu, šaltinius. Ši apklausa dar iki vasaros suteiks aiškesnį vaizdą apie pagrindines ūkininkų matomas ir jiems kylančias administracines kliūtis. Jos rezultatai bus įtraukti į išsamesnę analizę, kuri bus paskelbta 2024 m. rudenį.

Europos Komisija siūlo trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones, kurios galėtų padėti ne tik ūkininkams, bet ir nacionalinėms administracijoms, su kuriomis ūkininkai pirmiausiai susisiekia ir kurios yra atsakingos už ES lėšų tvarkymą ir mokėjimą.

Pirma, Europos Komisija siūlo supaprastinti kai kuriuos reikalavimus, kurių turi laikytis ES ūkininkai. Paaiškėjo, kad tam tikromis aplinkybėmis buvo sunku įgyvendinti pagrindinius standartus, vadinamus GAAB (gera agrarine ir aplinkosaugos būkle), kurių turi laikytis visi ūkininkai, kad gautų BŽŪP paramą.

Europos Komisija jau ėmėsi veiksmų, 2024 m. suteikdama dalinę išimtį dėl pūdymui paliktos žemės taisyklių, vadinamojo GAAB 8 standarto. Dabar Europos Komisija siūlo pakeisti taisykles dėl pirmojo standarto (GAAB 1), kuriuo nustatytas reikalavimas nuo 2018 ataskaitinių metų ES išlaikyti stabilius daugiamečių pievų plotus. Pagal šį reikalavimą buvusių gyvulių augintojų, turėjusių daug pievų, kurie dėl rinkos sutrikimų mėsos ir pieno sektoriuje buvo priversti pereiti prie ariamosios žemdirbystės, galėtų būti paprašyta pertvarkyti ariamąją žemę į daugiametes pievas. Dėl šio įpareigojimo tokie ūkininkai gali netekti pajamų. Europos Komisija siūlo iki kovo mėn. vidurio iš dalies pakeisti šias taisykles, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į struktūrinius pokyčius, kuriuos lėmė rinkos persiorientavimas ir gyvulių skaičiaus mažėjimas, taip užtikrinant, kad ūkininkai nenukentėtų dėl savo darbo, ir padedant sumažinti naštą, nes mažiau plotų turėtų būti pertvarkyta į daugiametes pievas.

Europos Komisija taip pat peržiūrės, kokią žemės ūkio veiklą galima vykdyti jautriais laikotarpiais, kai laikomasi prievolės dėl dirvožemio dangos pagal GAAB 6 standartą. Be to, Komisija ragina visus suinteresuotuosius subjektus pasidalyti nuomone apie administracinę naštą, kuri gali būti susijusi su Nitratų direktyva. Tai galima padaryti per internetines viešas konsultacijas, kurios vyks iki 2024 m. kovo 8 d.

Antra, Europos Komisija siūlo supaprastinti tam tikrų patikrinimų metodiką, siekiant iki 50 proc. sumažinti nacionalinių administracijų apsilankymų ūkiuose skaičių. Šia priemone tiesiogiai reaguojama į valstybių narių prašymus. Europos Komisija siūlo supaprastinti ir patikslinti plotų stebėjimo sistemos kokybės vertinimą. Tai sistema, pagrįsta automatine programos „Copernicus“ palydovinių vaizdų analize, kuria siekiama sumažinti patikrinimų ūkiuose skaičių, padėti ūkininkams išvengti klaidų bei nuobaudų ir palengvinti ataskaitų teikimą. Jei ūkininkams reiks skirti mažiau laiko administracijos apsilankymams, jie galės daugiau laiko skirti savo pagrindiniam darbui.

Trečia, Europos Komisija siūlo patikslinti force majeure ir išskirtinių aplinkybių sąvokų vartojimą. Pagal šią teisinę koncepciją ūkininkams, kurie negali įvykdyti visų jiems tenkančių BŽŪP reikalavimų dėl išskirtinių ir nenumatytų įvykių, kurių jie negali kontroliuoti (pvz., didelių sausrų ar potvynių), netaikomos nuobaudos. Šis patikslinimas padės nacionalinėms administracijoms taikyti šią nuostatą ir užtikrinti vienodą jos taikymą visoje Europos Sąjungoje. Tai taip pat padidins tikrumą gauti BŽŪP paramą ūkininkams, nukentėjusiems nuo tokių nelaimių. Europos Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad nustatytų galimus kontrolės racionalizavimo būdus.

Dokumente Europos Komisija taip pat mini papildomas vidutinės trukmės laikotarpio priemones, kurios gali sumažinti naštą ūkininkams, ypač smulkiesiems ūkininkams, ir gali apsvarstyti galimybę šiuo tikslu pasiūlyti pagrindinių BŽŪP reglamentų, dėl kurių 2021 m. susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, pakeitimų.

Vienas iš pateiktų pasiūlymų – nevykdyti mažesnių nei 10 hektarų ūkių kontrolės, susijusios su sąlygų (GAAB) laikymusi. Šia išimtimi būtų gerokai supaprastintas kasdienis smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro 65 proc. BŽŪP paramos gavėjų, darbas, kartu išlaikant BŽŪP aplinkosaugos užmojus, nes maži ūkiai užima tik 9,6 proc. BŽŪP paramą gaunančių plotų. Be to, jei vidutinės trukmės laikotarpiu būtų keičiami pagrindiniai reglamentai, būtų galima peržiūrėti GAAB 8 standartą dėl pūdymui paliktos žemės, GAAB 7 standartą dėl sėjomainos ir GAAB 6 standartą dėl dirvožemio dangos, siekiant dar labiau sumažinti ūkininkams tenkančią naštą.

Europos Komisija taip pat sudarys palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios supaprastinimo praktikos pavyzdžiais įvairiose atitinkamose bendradarbiavimo įstaigose (t. y. ekspertų grupėse, komitetuose ir kt.).

Svarstydama supaprastinimo pasiūlymus, Europos Komisija atsižvelgė į šių pasiūlymų poveikį bendros žemės ūkio politikos aplinkosaugos tikslams ir užmojams. Jais taip pat užtikrinama, kad ES ūkininkams būtų toliau taikoma stabili ir nuspėjama teisės aktų sistema, grindžiama dabartine BŽŪP, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Siekdama labiau reaguoti į dabartinę krizinę padėtį žemės ūkio sektoriuje, Europos Komisija taip pat rengia veiksmus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį maisto grandinėje ir apsaugoti juos nuo nesąžiningos prekybos praktikos; šie veiksmai bus pristatyti netrukus. Atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai dažnai yra pažeidžiamiausia maisto vertės grandinės grandis, šie veiksmai gali apimti tokias sritis kaip rinkos skaidrumas, prekybos praktika vertės grandinėje, gamybos sąnaudos arba vienodesnė importuojamiems žemės ūkio produktams taikomų taisyklių kontrolė.

Europos Komisijos pranešimas