Diskusijoje apie 4.0 pramonės poveikį žemės ūkio ir maisto sektoriui

LŽŪKT informacija

2021-03-21

Skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje organizuotoje diskusijoje dalyvių dėmesys buvo nukreiptas į ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius, žemės ūkio ir maisto sektoriui, atveriamas galimybes bei lietuviškų maisto produktų eksporto perspektyvoms. Renginyje diskutavusių prelegentų nuomone, žalumas, tvarumas, inovatyvumas, skaitmenizacija ir žiedinė ekonomika yra aiški kryptis, kuria turės judėti visas sektorius, jei norės būti konkurencingas bei sulaukti skatinamųjų finansinių injekcijų tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Lietuvos institucijų.

Sėkmės pavyzdžių turime, bet trūksta strategijos

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Diskusijoje dalyvavusi įmonės, skaitmenizavusios visą grikių produktų gamybos procesą, „Ekofrisa“ direktorė Lina Dužinskienė dalinosi savo sėkme. „Prieš maždaug aštuonerius metus supratome, kad orientuodamiesi tik į produkcijos kiekį toli nenueisime. Todėl investavome į skaitmenizacijos procesus, inovatyvių produktų kūrimą ir MTEP veiklas. Linijos automatizavimas užtikrina vienodą visų produktų kokybę. Be to, šiandien mes galime įgyvendinti pilną žiedinės ekonomikos ratą. Naudojame saulės energiją, grikių lukštus pasitelkiame kaip kurą ir dabar kartu su mokslininkais baigėme sukurti biofermentacijos technologiją, kuri leis iš liekančių atliekų (gamybos proceso išvalų) gaminti kompostinę žemę arba trąšas“, – pasakojo daugiau nei 80 proc. produkcijos eksportuojančios įmonės vadovė.

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos „LitMea“ direktorius Giedrius Bagušinskas pažymėjo, kad Lietuva Europos žemėlapyje yra nišinių produktų gamintoja, išsiskirianti tuo, kad gali gaminti labai mažus kiekius ir taip būti savotiška laboratorija. Anot asociacijos direktoriaus, Vokietijos ar Lenkijos gamintojas į diskusijas dėl gamybos nesileis, jei negaus užsakymo bent jau vienam konteineriui, o lietuviškos įmonės gali pasiūlyti bei sukurti nors ir vieną naujo produkto paletę. „Pagal inovacijų skaičių lentynose nusileidžiame tik olandams, tačiau žemės ūkio ir maisto sektorius neturi parengto ilgalaikio valstybinio plano – kelrodžio, kur būtų detalizuota, kaip mes galėtume pereiti nuo žaliavos augintojo ar gamintojo po privačia etikete iki galutinio produkto gamintojo“, – dėmesį atkreipė „LitMea“ vadovas G. Bagušinskas.

Diskusijos dalyvių teigimu, patekti į parduotuvių lentynas užsienio šalyse užtrunka nuo šešių mėnesių iki dviejų metų. Nors pasiseka ne visiems ir daugiau nei pusė pabandžiusių atideda savo planus užkariauti eksporto rinkas vėliau, tačiau sėkmės atveju atsiranda išties didelės galimybės. „Litfood“ direktorius Šarūnas Celiešius teigė, kad šiandien lietuviška produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 150 pasaulio valstybių. Mūsų gamintojai atranda savo vietą užsienio rinkose, turi galimybes pasinaudoti valstybės parama dalyvaujant parodose bei pasitelkti diplomatinėse atstovybėse esančia pagalbą. Anot Š. Celiešiaus, didelę sėkmės galimybę įsitvirtinti eksporto rinkose turi inovatyvūs produktai, kurių kūrime išnaudojamas skaitmeninių technologijų potencialas. Praktiniu pavyzdžiu pasidalino „Ekofrisa“ direktorė. Jos teigimu, įmonės produkcija sudomino Pietų Korėjos rinką būtent inovatyviais produktais. Be to, šiai rinkai vienas iš svarbiausių kriterijų buvo skaitmeniniai procesų įmonės viduje kokybė. L. Dužinskienės teigimu, jeigu įmonė nebūtų skaitmenizavusi savo procesų ir neprisidėtų prie tvarumo didinimo, ji nebūtų turėjusi galimybės įžengti į tokią rinką kaip Pietų Korėja.

Dėmesys ekologijai ir žmonių kvalifikacijai

Diskusijoje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas užsiminė, kad ministerijoje yra rengiami planai, kuriuose technologiškumas, skaitmenizacija ir robotizavimas bus vieni iš prioritetų. Anot ministerijos atstovo, daugiau paramos tikėtis galės tie ūkiai ir verslai, kurie prisidės prie Žemės ūkio ministerijos ir ES keliamų tikslų: tvarumo, ekologijos, skaitmenizavimo. Nors šiuo metu konkrečių galutinių sprendimų dėl ekologinių ūkių paramos ministerija nėra priėmusi, T. Švilpauskas teigė, kad į aplinkosaugą ir ekologiją orientuotos priemonės naujajame Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpyje tikrai bus didesnės ir ambicingesnės nei buvo anksčiau. Be to, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius Lietuvos žemdirbius skatino pasistengti atrasti naujų nišų ir pritraukti ES atsigavimo fondo paramos lėšas, skirtas skaitmenizavimui, naujų technologijų diegimui ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui, savo veiklos vystymui.

Diskusijos dalyviai siūlė šio sektoriams darbuotojams nesijaudinti dėl galimo darbo vietų praradimo. „Litfood“ direktoriaus Š. Celiešiaus teigimu, šiandien dirbtinis intelektas dar nėra pažengęs tiek, kad jis išeliminuotų darbo jėgos poreikį, todėl technologijas valdančių specialistų tikrai reikės. Dėl to yra būtina tiek pritraukti į darbo rinką ateinančius imlius protus, tiek valstybei kurti programas, kurios padėtų agromaisto sektoriuje dirbantiesiems įgyti reikalingas kompetencijas dirbti su inovatyviais bei skaitmeniniais sprendimais. Žemės ūkio ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, kad valstybė ne tik skatins technologijų diegimą, bet ir skirs ypatingą dėmesį reikalingų žinių ir kompetencijų ugdymui.

Ateities tendencijos maisto sektoriuje

Diskusijos dalyviai dalinosi savo patirtimi ir teigė, kad būsimas madas ir tendencijas pakankamai gerai leidžia nuspėti informacija, gaunama įvairiose parodose. Šiuo metu dideles galimybes įsitvirtinti eksporto rinkose turi įvairūs sveiki gėrimai, batonėliai, veganiški produktai bei įvairiausi užkandžiai. „Be tradiciškai matomų mūsų eksporto garvežių galime išskirti įvairių kepyklų, gaminančių užkandžius, produkcijos eksporto augimą. Šie produktai atitinka šiandienines tendencijas, yra ilgo galiojimo, o tai yra labai svarbu eksportuojantiems produktams“, – teigė G. Bagušinskas.

Tendencijas seka ir prie jų prisitaiko tiek didelės įmonės, tiek ir nauji, pakankamai nedideli gamintojai. „LitMEA“ direktoriaus teigimu, šiandien Lietuvoje apie dešimt procentų gamintojų yra inovatoriai, kurie kuria naujus inovatyvius produktus, aktyviai skaitmenizuojasi ir bėga į priekį. Be to, apie pusę visų įmonių daro pokyčius ir neišvengiamai keičiasi. Vis dėlto, diskusijos dalyvis atkreipė dėmesį į tai, kad sėkmingam eksportui reikia pinigų ir mentaliteto. „Daliai įmonių, turinčių pinigų, pristinga inovatoriško požiūrio, o jauniems ir pažangiems verslams pritrūksta pinigų perėjimui į aukštesnį lygį. Tačiau tie, kurie sugeba suderinti abu dalykus, yra mūsų eksporto lyderiai ir pasididžiavimas“, – patirtimi dalinosi G. Bagušinskas.

Jo teigimu, šiuo metu sėkmingai eksportuoja apie devyni procentai Lietuvos maisto gamintojų. Nors visos įmonės supranta ir stengiasi kurti aukštesnės vertės produktus, didinti savo produktyvumą ir stiprinti nuosavą prekės ženklą, tačiau pasaulinėje rinkoje konkuruoja ne tik įmonės, bet ir valstybės. Diskusijos dalyvis pabrėžė, kad skirtingos šalys įvairiomis priemonėmis stengiasi skatinti ir padėti stiprinti vietinių produktų pozicijas tarptautinėje rinkoje. Tačiau ar Lietuvos agromaisto sektorius gali tapti išskirtine sėkmės istorija, kai valstybė pati neapsisprendžia dėl šio sektoriaus strateginės reikšmės ir nėra parengusi jam skirto kelrodžio, spėlioti sudėtinga. „LitMEA“ direktoriaus G. Bagušinsko nuomone, valdžios atstovai klaidingai žemės ūkio ir maisto sektorių vertina kaip žemos pridėtinės vertės produktus kuriantį sektorių, nes tai paprasčiausiai yra netiesa. Be to, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktoriaus teigimu, tikintis tolimesnės inovatyvaus maisto sektoriaus plėtros svarbu ne tik laukti proveržio iš gamintojų, bet ir pačiai valstybei bei sprendimų priėmėjams didžiuotis agromaisto sektoriumi šalyje.

Pranešimas spaudai