Dirbtinės šlapynės vandeniui gerinti

LŽŪKT informacija

2019-01-07

Išeksploatuotos Leegmoor pelkės atkūrimas paremtas polderių sistemos sukūrimu. L. Jarašiaus nuotr.

Dirbtinės šlapynės – tai inžineriniais įrenginiais suformuoti seklūs vandens telkiniai su pelkėtoms vietoms būdinga augalija. Jomis siekiama sulaikyti ar pašalinti biogeninių teršalų perteklių iš žemės ūkio teritorijų ir padidinti augalų bioįvairovę. Dirbtinėse šlapynėse dalis biogeninių medžiagų sulaikoma nusodinant nešmenis, o kita dalis pašalinama dėl augalų aplinkoje vykstančių vandens savaiminio apsivalymo procesų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiam tikslui Vokietijos veiklos grupė MeerGewinn tiria skirtingas augalų rūšis. „Mes tiriame novatorišką augalų pritaikymą. Augalai gali būti naudojami ne tik pašarams ar atlikti dekoratyvinę funkciją, bet ir duoti pajamų ūkiui,“ – sako Heningas Holstas (Henning Holst).

MeerGewinn yra ūkininkų ir daugybės mažų bei vidutinių įmonių bendra iniciatyva 2015 metais Loitz mieste (Vokietija) įkurta veikos grupė. Jos nariai sutelkia savo patirtį ir išteklius, reikalingus mažoms ir didelėms dirbtinėms pelkėms sukurti.

Siekiant sulaikyti maisto medžiagas, dirbtinės šlapynės gali būti įrengtos kaip dirbtinės pelkės. Gali būti diegiamos skirtingų dydžių sistemos: nuo mažų valymo įrenginių iki didelių sulaikymo zonų. Augalai ne tik pasisavina maisto medžiagas – šlapynių substratas taip pat pasitarnauja vandens valymo procesui. „Šlapynės gali potencialiai atlikti papildomas ekosistemos funkcijas, tokias kaip lietaus vandens sulaikymas, vandens saugojimas ir biologinės įvairovės palaikymas“, – aiškina Maksas Vencelis (Max Wenzel).

„Dėl žemės ūkio veiklos regione Baltijos jūra ir dauguma visų Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos (Vokietija) vandens telkinių yra labai užteršti perteklinėmis maisto medžiagomis“, – aiškina Nora Kion (Nora Köhn). MeerGewinn siekia išbandyti įvairius dirbtinėms šlapynėms kurti tinkamus augalus, kurie galėtų veikti ne tik kaip vandens valymo įrenginiai, bet kuriuos ūkininkas galėtų auginti kaip duodančius pridėtinę vertę dabartinei ūkio sistemai. „Mūsų tikslas yra panaudoti šias maisto medžiagas atsinaujinančių išteklių gamybai: pašarams, kaip dekoratyvinius augalus, žoles ar atsinaujinančias žaliavas,“ – sako Nora Kion.

Veiklos grupė įgyvendina kelis bandomuosius projektus, kurie susiję su šlapynių įrengimu. Pvz., projektas Polder Rochow: ūkininkas iš Ueckermünde (Vokietija) norėjo išbandyti naują žemės panaudojimo koncepciją ir dalį savo žemės panaudojo atsinaujinančių išteklių gamybai. Buvo bandomas švendrų, kaip galimo augalo maistinių medžiagų pašalinimui ir kaip dekoratyvinio augalo (taip pat ir pelkėse augančių vilkdalgių) panaudojimas.

Kitame bandomajame projekte tyrimai atliekami baseinuose. Trijuose užsodintuose baseinuose auginami šešios skirtingos augalų rūšys. Yra tiriamos galimybės auginti dekoratyvinius, maistinius ir vaistinius augalus, panaudojant vandenį iš vandens valymo įrenginių. „Pagal eksperimentinį planą užtikrinama, kad sąlygos nuotekoms valyti dirbtinėse šlapynėse būtų sukurtos kuo tiksliau. Maisto medžiagų matavimų dėka mes galime tiksliai registruoti maisto medžiagų išlaikymo potencialą ir derliaus priedą, susijusį su papildomomis maisto medžiagomis“, – sakė Maksas Vencelis.

Paskutinis projekto etapas bus skirtas įvertinti ekonominę atsinaujinančių išteklių iš dirbtinių šlapynių naudą. „Manome, kad dirbtinės šlapynės padeda kurti naujas žiedinės ekonomikos vertės grandines, kurios gali teigiamai prisidėti prie regioninės ekonomikos plėtros. Norime paskatinti žemdirbius ir žemės savininkus tapti aplinkosaugos paslaugų teikėjais ir sudaryti jiems sąlygas panaudoti sukurtas šlapynes savo pačių ekonominei naudai, taip pat išsaugoti būsimų kartų ateitį,“ – įsitikinęs Heningas Holstas.

Veiklos grupės brošiūra apie bandymų rezultatus (anglų k.)

Rekomenduojame paskaityti

Šlapynių ir durpynų atkūrimo procesas Danijoje ir Vokietijoje

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT