Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Didėja rizika Lietuvoje paplisti iki šiol neaptiktiems, pavojingiems karantininiams kenkėjams
LŽŪKT informacija
2020-10-12
© LŽŪKT nuotr.
Intensyvėjant tarptautinei prekybai augalais ir augaliniais produktais bei šiltėjant klimatui didėja rizika įsikurti ir paplisti Lietuvoje iki šiol neaptiktiems, pavojingiems karantininiams kenkėjams, kurie kitose valstybėse daro žalą pasėliams, medelynams, miškams, parkams ir sodams.Viena pagrindinių ir svarbiausių prevencijos priemonių kovojant su pavojingų karantininių kenkėjų paplitimu – stebėsena augalų augavietėse.
Laiku nesiėmus fitosanitarinių priemonių karantininio kenkėjo paplitimui stabdyti, patiriami dideli nuostoliai ne tik aplinkai – sunaikinami pasėliai ar ištisi miškų plotai, bet ir dideli ekonominiai nuostoliai, patiriami siekiant sunaikinti karantininio kenkėjo židinį. Kaip pavyzdį galima pateikti bakterijos Xylella fastidiosa daromą žalą Italijoje. Bakterija, galinti pažeisti daugiau kaip 350 žolinių ir sumedėjusių augalų rūšių 2015 m. pirmą kartą buvo identifikuota alyvmedžiuose, Italijoje, Apulia regione. Pavojinga bakterija išplito itin greitai ir ypač paveikė alyvmedžius. Skaičiuojama, kad iš maždaug 60 mln. Apulia regione augančių alyvmedžių net 10 mln. medžių buvo užkrėsti ir žuvo, įskaitant ir pačius seniausius.
Augalų kenkėjai ir ligos toliau kelia grėsmę maisto gamybai
Dabartinė COVID-19 protrūkio situacija daro įtaką žmonių sveikatai visame pasaulyje, tačiau augalų kenkėjai ir ligos toliau kelia grėsmę maisto gamybai. Štai kodėl dabar kaip niekad svarbu imtis priemonių siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų.
Kaip informuoja Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba), viena pagrindinių ir svarbiausių prevencijos priemonių kovojant su pavojingų karantininių kenkėjų paplitimu – stebėsena augalų augavietėse. Augalininkystės tarnyba nuo 2016 m. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdo Europos Sąjungos (ES) karantininių kenkėjų stebėsenos programą, kurią iš dalies finansuoja Europos Komisija. 2019 m. Lietuvoje augalų stebėsena buvo vykdoma dėl 33 karantininių kenkėjų (19 vabzdžių rūšių, 3 nematodų rūšių, 5 bakterijų rūšių, 1 viruso, 4 grybinių ligų, 1 sraigės).
Pagrindinis stebėsenos tikslas – kuo anksčiau aptikti karantininius kenkėjus, kad būtų greičiau sustabdytas tolesnis pavojingo kenkėjo plitimas ir taip sumažinta aplinkai daroma žala. Augalininkystės tarnybos duomenimis, vykdydami stebėsenos programą, specialistai pernai paėmė per 3000 laboratorinių mėginių, kurie buvo ištirti Augalininkystės tarnybos Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje.
Atsižvelgiant į tai, kad bulvės itin plačiai auginamos mūsų šalyje, daugiausia patikrinimų, kaip ir 2018 m., atlikta dėl karantininių kenkėjų, pažeidžiančių bulves. Bulvės 2019 m. buvo stebimos dėl: Scrobipalpopsis solanivora, Ralstonia solanacearum (bulvių rudasis puvinys), Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus (bulvių žiedinis puvinys), Globodera rostochiensis ir G. pallida (bulviniai cistas sudarantys nematodai), nematodų Meloidogyne chitwoodi ir M. fallax,Synchytrium endobioticum (bulvių raupis), Epitrix spp.
Vien dėl bulvių žiedinio puvinio buvo atlikta daugiau nei 570 patikrinimų ir paimta daugiau kaip 700 mėginių. Dėl bulvinių cistas sudarančių nematodų buvo atlikta per 490 patikrinimų ir paimta daugiau nei 1300 mėginių. Vykdant intensyvią stebėseną buvo nustatyti 8 bulvių žiedinio puvinio židiniai bei 8 Globodera rostochiensis židiniai. Nustačius židinius fitosanitarinės priemonės buvo taikomos nedelsiant, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais karantininių kenkėjų kontrolės ir likvidavimo tvarką. Užkrėstos bulvės buvo sunaikintos, technika, įrankiai ir sandėliai dezinfekuoti, vykdytos kitos fitosanitarijos priemonės ir tolesnis kenkėjų plitimas buvo sustabdytas.
Dėl kitų karantininių kenkėjų buvo tiriami ir sumedėję lapuočių bei spygliuočių augalai, augantys miškuose, medelynuose, parkuose, soduose ir kitose augavietėse. Patikrinimai buvo atliekami dėl 17 skirtingų kenkėjų rūšių. Bene daugiausiai patikrinimų – per 240 – atlikta dėl Bursaphelenchus xylophilus (pušinio stiebinio nematodo), kuris sukelia spygliuočių augalų nykimą. Taip pat atlikta daugiau kaip 160 patikrinimų dėl bakterijos Xylella fastidiosa ir daugiau nei 150 patikrinimų dėl Anoplophora chinensis (citrinmedinis ūsuotis) ir Anoplophora glabripennis (rytinis ūsuotis) vabalų, pažeidžiančių daugelį lapuočių medžių. Taip pat atlikta 130 patikrinimų dėl Agrilus planipennis kenkėjo, pažeidžiančio uosius. Minėtieji kenkėjai patekę į Lietuvą gali sunaikinti ištisus miškų plotus ir lemti didžiulę ekologinę ir ekonominę žalą. Kaip pavyzdys paminėtina situacija JAV, kurioje paplitęs kenkėjas Agrilus planipennis išnaikino milijonus uosių, o žala aplinkai, ekonomikai ir kovai su kenkėju vertinama daugiau nei 20,7 milijardų dolerių. Augalininkystės tarnyba džiaugiasi, jos stebėsenos metu pavojingų lapuočių ir spygliuočių augalams karantininių kenkėjų nebuvo rasta.
2019 m. buvo tikrinamos ir gėlių bei daržovių augavietės. Atlikta daugiau nei 53 patikrinimai dėl viruso Tomato leaf curl New Delhi virus, pažeidžiančio paprikas, pomidorus, agurkus. Virusas galintis pridaryti didelių nuostolių daržovių augintojams stebėsenos metu nebuvo identifikuotas.
Augalininkystės tarnyba prašo visuomenės ir augalų augintojų: pastebėję anksčiau nematytų kenkėjų ar augalų ligų požymių, kreipkitės į Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių arba informuokite Fitosanitarijos skyrių.
Parengta pagal VAT informaciją
