• Temos
• Verta žinoti

Derančių obelų genėjimas laibųjų verpsčių vainikais

Dr. (HP) Nobertas Uselis

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų sektoriaus vedėjas

2013-04-17

Pavasaris – medelių genėjimo metas. Tą darbą reikia atlikti atsakingai, nes tik tada galima tikėtis didesnio obuolių derliaus ir geresnės jų kokybės.

Derančių žemaūgių vaismedžių viršūnę reikia sutrumpinti iki 2,5 m aukščio. Jei jie tankiai pasodinti, išgenimos vyresnės negu 3 metų šakos, tačiau per 1 metus reikėtų išpjauti ne daugiau kaip 1–2 senas storas šakas. Tik rečiau augančių vaismedžių apatiniuose vainikuose gali būti ir senesnių nei 3 metų šakų. Patogiausia, kad šios šakos tiestųsi eilių kryptimi. Tokių vaismedžių reikėtų išgenėti senesnes nei 3 metų šakas tiek nuo liemens, tiek ir nuo apatinių stambesnių šakų.

Pavasarį atnaujinant obelis, pirmiausiai išgenimos į viršų smailiu kampu augančios, o šakojimosi vietoje – panašaus storio kaip liemuo šakos. Senesniųjų vaismedžių, konkuruojančių su liemeniu, t. y. storų šakų gali būti vidurinėje ir viršutinėje vainiko dalyse, kur daugiau šviesos. Jas reikia pašalinti. Būtina nugenėti ir kai kurias senesnes vaisines šakutes, augančias nuo liemens. Atnaujintos, ypač netankiais vainikais obelys, turi užauginti naujus ūglius, todėl pjaunant šaką prie liemens paliekami nedideli nuožulnūs stuobreliai, iš kurių apatinės dalies augs nauji horizontalūs ūgliai. Dažnai jų net nereikia lenkti žemyn.

Jeigu reikia patrumpinti vaismedžių viršūnes, jos trumpinamos ne pavasarį, bet po 2–3 savaičių obelims nužydėjus, birželį. Tuo metu sutrumpintos viršūnės mažiau šakojasi, ūgliai būna trumpesni ir su žiediniais pumpurais. Dažniausiai viršūnės trumpinamos 2,5 m virš plonos horizontalios šakutės.

Jeigu liemuo per mažai apaugęs smulkiomis šakutėmis, virš apatinio šakų vainiko paliekami iš liemens vidurio išaugę 2–4 stipresni ūgliai ir atlenkiami žemyn. Tokie ūgliai auga labai silpnai, bet 2–3 metus gausiai derės. Taigi padidėja vaismedžių derlius, pagerėja vaisių kokybė.

Neaugių ir vidutiniškai augių obelų formavimas ir genėjimas

Versliniuose soduose vis dažniau sodinamos neaugios ir vidutiniškai augios obelys, kurios užaugina daug vidutinio ilgio lanksčių ūglių, o šakos iš liemens dažnai auga beveik horizontaliai. Šiai grupei priklauso Šampion, Delikates, Gala, Lodel ir kt. veislės. Minėtų veislių obelys dažnai formuoja tankius vainikus, užaugina daug trumpų metūglių, kurie kitais metais gausiai dera. Dažniausiai šių veislių obelų šakos auga beveik horizontaliai, todėl lankstant jaunų obelų šakas lengviau suformuoti apatinius vainikus. Senesnių obelų šakų lankstyti dažniausiai nereikia, nes jų priauga per daug, todėl visada galima išgenėti stiprias, aukštyn augančias ir palikti tik horizontalias arba net žemyn svyrančias šakas. Šių veislių obelų nei jaunų, nei derančių ūglių trumpinti nereikia, nes patrumpinus jos dar gausiau šakosis.

Jaunų žemaūgių vaismedžių viršūnės dažniausiai netrumpinamos, nuo jų tik nuskinamos užuomazgos, kad viršūnės neišlinktų, o augtų tiesiai į viršų. Pusiau žemaūgių vaismedžių, ypač jeigu jie nepririšti prie kuolų, viršūnės turi būtų stiprios ir augti į viršų. Nuo per plonų viršūnių nuskinamos užuomazgos, o išlinkusios labai patrumpinamos ir iš stiprių ūglių auginamos naujos vertikalios viršūnės. Derančių vaismedžių, ne tik išpjaunamos senos arba stiprios aukštyn augančios šakos (ypač vainiko viršutinėje dalyje), bet genimi dar ir vainikai, kurie dažnai būna per tankūs, jų vidus prastai apšviestas. Šviesinamojo genėjimo metu išgenimos nors ir jaunos, bet viena kitai pavėsį sudarančios šakutės. Be to, būtina praretinti šio tipo obelų ūglius ne tik liemens, bet ir šakų viršūnėse, išgenėti stipresnius, tarp savęs konkuruojančius ūglius.

Labai augių obelų su aukštyn augančiais ūgliais formavimas ir genėjimas

Dauguma labai augių obelų (Alva, Gloster, Melrose, Jonagold, Aldas) augina stiprius, aukštyn augančius ūglius. Tik Jonagold obelų ūgliai dažnai linkę augti ir horizontaliai. Šio tipo obelų jauni 8–10 cm ūgliai nukreipiami horizontaliai kuo greičiau, t. y. jau pirmaisiais metais, kad kuo anksčiau sudarytų statų kampą su liemeniu. Tai daroma gegužės mėnesį, kai ūgliai pradeda intensyviai augti. Liepos pabaigoje–rugpjūčio mėnesį ūgliai atlenkiami horizontaliai su virvute ar svareliais. Dažnai vieną kartą atlenkti ūglių nepakanka, nes jie išlinksta ir vėl auga į viršų. Tai ypač būdinga Gloster obelims. Aukštyn augančios šakos atlenkiamos antrą kartą. Šių obelų ūgliai būna ilgi ir nešakoti, todėl pavasarį ketvirtadaliu patrumpinami. Tuomet jie daugiau šakojasi, išleidžia trumpų ūgliukų, kurie vėliau virsta vaisinėmis šakutėmis. Vasaros pradžioje labai augių obelų stipresni ūgliai patrumpinami 1–2 kartus: pirmą kartą – virš 4–5 lapelio, antrą – virš 1–2 lapelio. Tai paskatina juos šakotis ir krauti žiedinius pumpurus. Jeigu ūgliai išlankstomi anksti, o vienamečiai ūgliai kiek patrumpinami, galima suformuoti trumpas horizontaliai augančias ar net žemyn svyrančias šakas su vaisinėmis šakutėmis. Be to, reikia išpjauti suformuotų vaismedžiams senesnes, storesnes, ypač viršutinėse vainikų dalyse aukštyn augančias šakas. Nugenėjus lieka jaunesnės, plonesnės ir horizontalios ar žemyn svyrančios šakos. Šių obelų vainikų prašviesinti nereikia. Jeigu jie per reti, viduryje ne horizontaliai, o žemyn atlenkiami keli ūgliai, kad jie lėčiau augtų ir formuotų daugiau vaisinių šakučių.