Dėl teisės aktų painiavos žemdirbiai netenka 8 mln. eurų

2021-08-26

Penkios Lietuvos žemės ūkio ir agroverslo organizacijos kreipėsi į atsakingas valdžios institucijas su prašymu imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant iš valstybės degalų rezervo į rinką patiekiamų degalų be bio priedų klausimą.

Ūkininkų organizacijas neramina, kad iš valstybės degalų rezervo į mažmeninę degalų prekybos rinką patenka grynieji mineraliniai degalai be Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymais numatytos biodegalų dalies.

„Norime pabrėžti, kad 2020 m. iš rezervo į rinką pateko iki 90 tūkst. tonų degalų be biopriedų – tokia yra vieno mėnesio prekybos degalais Lietuvoje apimtis. Mūsų skaičiavimais, iš Lietuvos grūdų ūkininkų biodyzelino gamybai nebuvo nupirkta 14 490 tonos rapsų už 8 mln. eurų sumą“, – teigiama bendrame žemės ūkio organizacijų laiške.

Seimo narys Lukas Savickas šią savaitę kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pradėti bylą dėl valstybės degalų rezerve paliktos spragos, kuri leidžia „apeiti“ įstatymus ir rinkai tiekti grynus naftos degalus be biopriedų, taip sukeliant žalą ne tik vartotojams, bet ir šalies ekonomikai.

Žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos biodegalų sektorius yra vienas iš didžiausių Lietuvos grūdų supirkėjų – vidutiniškai per metus biodegalų gamintojai superka 0,42 mln. tonų rapsų ir nemaistinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai tiekiami ne vien Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojami į Vakarų Europos valstybes. Ši biodegalų industrijos ir žemdirbių sinergija leidžia kurti aukštesnę pridėtinę vertę visam Lietuvos žemės ūkiui.

„Deja, tenka konstatuoti, kad dėl teisės aktų painiavos ir prieštaravimų milijonai eurų atitenka iškastinio kuro importuotojams, o ne Lietuvos ūkio skatinimui. Mums nesuprantama nuostata valstybės degalų rezerve kaupiamuose degaluose nenaudoti Lietuvoje pagamintų biodegalų ir taip skatinti naftos importą. Tai ne tik prieštarauja ekonominei logikai pirmiausia skatinti vietos ekonomiką, bet neprisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų bei klimato kaitos įsipareigojimų, kuriuos diktuoja Žaliasis kursas“, - pabrėžia žemės ūkio atstovai.

Laiške taip pat pažymima, kad tai ne pirmas atvejis, kai diskriminuojami žaliavą biodegalams tiekiantys žemdirbiai. Praėjusią žiemą naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ biodegalus iš lietuviškų rapsų pakeitus importine žaliava – palmių riebalų rūgščių distiliatu (PFAD) – per šį laikotarpį iš ūkininkų nebuvo nupirkti dideli kiekiai lietuviškų rapsų – galimai už 40 mln. eurų sumą.

Be to, nerimą kelia, kad pašarų pramonėje naudojamą PFAD neketinama pripažinti kaip I biodegalų kartos žaliava, o dėl to PFAD įgytų nelygiavertį pranašumą prieš vietinius atsinaujinančius resursus.

„Baiminamės, kad degalų importuotojai ir prekiautojai gali pakeisti vietinius biodegalus PFAD, o tai iš esmės sunaikintų Lietuvos biodegalų pramonę bei turėtų didelę žalą Lietuvos žemės ūkiui – javų ir rapsų augintojai būtų priversti biodegalams tiekiamus žaliavos kiekius eksportuoti už mažesnę kainą, nebūtų kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai“, - teigiama laiške.

Atvirą laišką valstybės institucijoms pasirašė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

BNS informacija