Rugpjūčio 09 d., antradienis | 22

Dekarbonizacija: svarbu aiškiai žinoti

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2022-07-14

Žemės ūkis – vienas iš „Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano“ sektorių. Rengiant šį planą, dekarbonizacijos darbo grupėje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai atstovavo Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba. Su juo kalbamės apie tai, kaip išvengti įtampos dėl reikalavimų taikymo ūkiuose.

Dalyvavote darbo grupės, kuriančios „Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą“, darbe. Kurie žemės ūkio veiklos procesai problematiškiausi?

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Išskirti kažkurį vieną žemės ūkio procesą šiuo metu būtų sunku, nes kiekvienas ūkis, atlikdamas veiklą, susiduria su tam tikrais specifiniais iššūkiais, kurie vienaip ar kitaip daro poveikį aplinkai, klimato kaitai. Planuojami ateities pokyčiai daugiau ar mažiau palies visus sektorius, ne išimtis ir žemės ūkis. Tik labai svarbu prieš konstatuojant tariamas problemas, visus pokyčius, kiek galima geriau metodiškai įvertinti kiekvieną ūkį pagal atliekamą jame veiklą, naudojamus išteklius, pasiekiamus rezultatus, atsižvelgiant į rajono specifiką, aplinkos ir dirvožemio būklę, ūkio šaką ir t. t. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad didžioji dauguma ūkininkaujančiųjų Lietuvoje, siekdami gerų rezultatų, jau dabar vadovaujasi ir Lietuvos, ir viso pasaulio mokslininkų rekomendacijomis, o kylančias problemas stengiasi spręsti kompleksiškai, žiūrėdami į ateitį, rinkų situacijas, planuodami, skaičiuodami ir, žinoma, tikėdamiesi iš institucijų protingų sprendimų, padėsiančių ūkio veiklą daryti rentabilesnę, o kartu ir palankesnę aplinkai.

Kalbant apie klimato kaitą ir žemės ūkio veiklos poveikį jai, dažnai minimas terminas – dekarbonizacija. Ką ji apima?

Dekarbonizacija apima CO2 eliminavimą ar optimizavimą, šiuo atveju žemės ūkio sektoriuje. Anglies užrakinimas, fiksavimas, kaupimas tam tikroje būklėje – šio sektoriaus išskirtinumas ir pranašumas, lyginant su kitais sektoriais, tai yra su pramone, transportu ir panašiai. Tarkime, organinės anglies kaupimas dirvožemyje – nauda ir aplinkai, ir ūkininkui.

Reikia paminėti, kad anglies kiekiui dirvožemyje įtakos turi klimatas, dirvožemio būklė, jo struktūra, auginami augalai, taikomos žemės dirbimo technologijos. Norint stabilizuoti organinės anglies kiekį, reikėtų orientuotis į dirvožemio būklę, jo kokybę ir į tvarų jo naudojimą.

Anglies kiekį dirvožemyje didina tausojamasis žemės dirbimas, tiesioginė sėja, dengiamieji augalai, gerai subalansuota sėjomaina, organinių trąšų naudojimas, augalinių liekanų įterpimas, o mažina intensyvus žemės dirbimas, monokultūros, gausus mineralinių trąšų naudojimas, augalų liekanų pašalinimas iš lauko.
Darbo grupėje dekarbonizacija minėta daugiau kaip bendrinis terminas, nes susitikimų metu paliesti ir išdiskutuoti galima sakyti visi šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymo klausimai.

Kai kalbama apie naujus reikalavimus, dažnai atsiranda įtampa. Ar dekarbonizacijos siekiamybė yra ūkininkams bausmė?

Kaip į tai pažiūrėsi. Kiekvienas reikalavimas yra sąlyginai lūkestis, kad bus elgiamasi taip ir ne kitaip. Jei reikalavimas gerai neįvertintas, pervertintas, nepamatuotas, tam tikrais atvejais gali tapti ir bausme ir aplinkai, ir ūkininkui. Kalbant apie dekarbonizaciją, žemės ūkio ir miškų sektoriaus darbo grupės siektas rezultatas – balanso radimas, kad ir žemės ūkio verslui, ir miškininkystei, ir aplinkai būtų palanku. Visada būtinas susitarimas, bendradarbiavimas, aiškus komunikavimas, kad reikalavimai nebūtų pertekliniai, o pagrįsti ir atitiktų šių laikų tendencijas, siekiamą tikslą, numatant galimas rizikas, nepamirštant ateities kartų. Ypač svarbu atsižvelgti ir į dabartinę geopolitinę situaciją pasaulyje.

Dažnai įtampa atsiranda dėl neaiškumo, ar nežinojimo. Kaip numatoma informuoti ūkininkus apie reikalavimus? Kaip dabar prisideda ir prisidės Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba?

Informavimas, komunikavimas čia labai svarbus. Tikiuosi, kad tam bus skiriamas išskirtinis dėmesys, nes reikalavimai lies visą sektorių be išimties. Dėl nežinojimo kyla klausimų, jie interpretuojami savaip, ir lygioje vietoje pasidaro problema. Ir baimės kyla iš nežinojimo, nebendradarbiavimo ir nesuderintų perteklinių tikslų siekimo. Todėl viliuosi, kad bus skelbiamos viešinimo akcijos, organizuojami įvairūs tam skirti renginiai, teikiamos individualios konsultacijos, buriamos ir ūkininkų, ir juos konsultuojančių, aptarnaujančių institucijų diskusijų grupės, kad kiekvienas žemdirbys ar jo konsultantas būtų supažindinti, ir aktualiausios naujienos visus pasiektų kiek įmanoma greičiau.

Kalbant apie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą , mes jau beveik 30 metų bendradarbiaujame su klientais. Paslaugų spektras labai platus. Jas teikdami, visada stengiamės padėti ūkininkaujantiems prisitaikyti prie pokyčių, konsultuoti, įvertinus jų ūkio situaciją. Mes bendradarbiaujame ir esant poreikiui teikiame praktinius pasiūlymus ir žemdirbiams, ir susijusiomis institucijomis.

Intensyviai analizuodami ŠESD apskaitos įrankius, bendradarbiaujame, diskutuojame, dalijamės patirtimi su kitų ES šalių žemės ūkio konsultavimo organizacijomis dėl tose šalyse priimtų sprendimų ar įdiegtų ŠESD emisijų apskaičiavimo įrankių. Su VDŪ Žemės ūkio akademija dalyvaujame projekte „ŠESD emisijų ir CO2 absorbcijų ūkio lygmenyje apskaitos sistemos modelis“.

Taigi ir ateityje teiksime paslaugas, konsultuosime klientus, esant poreikiui, padėsime visiems ūkininkams ir teiksime jiems pagrįstas rekomendacijas. Jei bus poreikis, organizuosime įvairius mokymus. Žinių, informacijos perdavimas mums nėra naujiena ar iššūkis.

Ką jau dabar svarbu žinoti ūkininkams? Gal reikia atlikti kokius nors pasiruošimo darbus?

Nemanau, kad reikia kažkokių išskirtinių pasiruošimo darbų. Svarbiausia sekti naujienas, pagal galimybes taikyti patvirtintas mokslo rekomendacijas, eiti tiksliųjų ūkininkavimo technologijų kryptimi, nebijoti inovacijų ir, žinoma, ūkininkauti kiek galima atsakingiau, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.

Jei ūkyje taikomas tręšimas mineralinėmis trąšomis pagal dirvožemio tyrimų rezultatus, praktikuojamas optimalus žemės dirbimas, įgyvendinama platesnė sėjomaina, tiesioginė sėja, auginami tarpiniai augalai, ūkis turi galimybę tręšti laukus organinėmis trąšomis, operatyviai įterpia augalų liekanas po derliaus nuėmimo – tai jau einama gera linkme.

Iškilus klausimų, kviečiu ūkininkus kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą . Konsultantai patars.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.