Dalis ES valstybių narių siekia nepriklausomybės nuo importuojamų augalinių baltymų

Lietuvos ūkininkų sąjunga

2020-09-23

© LŽŪKT nuotr.

Š. m. rugsėjo 21 d. ES Žemės ūkio ministrų Tarybos posėdžio darbotvarkėje klausimai dėl naujojo laikotarpio BŽŪP elementų. Ministrai taip pat supažindinti su 15 valstybių narių pasirašyta deklaracija dėl augalinių baltymų gamybos plėtros ES ir apsirūpinimo augaliniais baltymais sąlygų bei galimybių. Lietuvos tarp deklaracijos signatarų, deja, nėra.
Valstybių narių žemės ūkio ministrai ir jų pavaduotojai išsakė savo šalių pozicijas atsakydami į pirmininkaujančios Vokietijos iškeltus klausimus: dėl BŽŪP žaliosios architektūros; dėl pagal GAAB 9 reikalavimą negamybiniams objektams paskirto minimalios žemės ūkio paskirties žemės dalies, išreikštos procentais; dėl nuostatų, kad visoje ES būtų vienodai taikoma tiesioginių išmokų sistema (lubos, perskirstymas); dėl valstybių narių strateginių planų patvirtinimo, pasiekimų rodiklių, priemonių privalomumo ir taikymo lankstumo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Prancūzijos inicijuotą deklaraciją pasirašė Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Prancūzijos, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Liuksemburgo, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos žemės ūkio ministrai. Deklaracijoje teigiama, jog „Covid-19“ krizė parodė, kad reikia gerinti Europos maisto sistemos atsparumą ir mažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo baltymų importo. Augalinių baltymų gamybos vystimas turėtų padėti pasiekti ambicingus strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslus, mažinant trąšų poreikį, užtikrinant geresnį gyvulininkystės ir augalininkystės sinergiją bei įvairinant žmonių mitybos racioną, atsikratyti priklausomybės nuo trečiųjų šalių pašarų importo. Minėtos valstybės narės pabrėžia veiksmų, kuriuos reikia atlikti siekiant šių tikslų, svarbą, ypač savanoriškos susietos paramos ankštinių augalų auginimui skyrimą. Taigi, vykstant diskusijoms dėl BŽŪP reformos, valstybės narės ragina pritaikyti susietosios baltyminių augalų augintojų paramos skyrimo kriterijus ir išplėsti reikalavimus atitinkančios produkcijos sąrašą rėmimui tinkamais plotais pripažįstant ne tik monokultūros pasėlius, bet ir baltyminių augalų ir žolių mišinius.

Nors apsirūpinimas nemodifikuotais baltyminiais pašarais aktuali Lietuvai tema, ir tai nuolat akcentuojama LŪS posėdžiuose ir suvažiavimuose, deja, bet Lietuvos žemės ūkio ministro parašo prie Tarybos posėdyje pristatytos deklaracijos nematyti. LŪS atkreipia dėmesį ir į tai, jog prieš porą savaičių ŽŪM socialiniams partneriams pristatytame pasiūlymų dėl susietosios paramos paskirstymo Lietuvoje naujuoju laikotarpiu pakete numatytas ketinimas mažinti susietąją paramą baltyminių augalų augintojams. LŪS nariai teigia, kad norint, jog lietuviai augintų baltyminius augalus ir pilnai aprūpintų vidaus rinką pašarams bei maistui tinkamais augaliniais baltymais, ir taip atsirastų sąlygos šaliai tapti nepriklausoma nuo modifikuotų pašarų importo iš trečiųjų šalių, reikalinga tinkama paskata. Didelis deklaraciją palaikančiųjų šalių skaičius rodo, jog siekdamos nepriklausomybės nuo imporuojamų GMO pašarų, valstybės narės sieks vienaip ar kitaip skatinti baltyminių augalų ir jų mišinių augintojus, vystyti vietos produkcijos gamybą.

2018 m. ataskaitoje Europos Komisija konstatavo, jog labiausiai paplitę baltymingi augalai yra sojos, ankštiniai augalai (grūdai ir pašarai) ir aliejiniai augalai. Augaliniai baltymai yra aminorūgščių šaltinis gyvuliams, todėl jie yra labai svarbi gyvūnų pašarų sudedamoji dalis ir yra labai svarbūs ES žemės ūkiui. Be to, vis daugiau baltyminių augalų maistui suvartoja žmonės – kasmet jų suvartojimas visame pasaulyje išauga beveik 7 proc. Tačiau ES labai trūksta augalinių baltymų, todėl ji importuoja didžiąją dalį ES žemės ūkio sektoriui reikalingų augalinių baltymų. Tolesnis augalinių baltymų gamybos plėtojimas ES gali ne tik duoti ekonominės naudos ūkininkams ir maisto bei pašarų gamintojams, bet ir įvairiais aspektais pasitarnauti aplinkai ir kovai su klimato kaita. Visų pirma baltyminiai augalai padeda kaupti atmosferos azotą dirvožemyje, todėl jie yra svarbūs užtikrinant tvaresnį azoto ciklą.