Gegužės 02 d., ketvirtadienis | 24

Bučiūnų žemės ūkio bendrovė

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija
2018-01-16

Bučiūnų žemės ūkio bendrovei, kuriai 2017 metais sukako 25-eri metai, atiteko nominacija „2016 metų žemdirbys“. Šiam apdovanojimui ją nominavo Kriukų seniūnija, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė aktyviai dalyvauja ES struktūrinių fondų programose, taiko pažangiausias ūkininkavimo technologijas, daug dėmesio skiria įmonės žmonėms ir aplinkai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Web-kortele

Web-pav3_1

Šiuo metu Bučiūnų žemės ūkio bendrovėje dirba 30 nuolatinių darbuotojų, iš jų 7 specialistai, 14 mechanizatorių. Kolektyvas mišrus, dirba 7 moterys ir 23 vyrai. Jų amžiaus vidurkis – 46-eri metai. Sezono metu papildomai įdarbinami 4–5 žmonės. Net 90 proc. darbuotojų – vietiniai, iš Bučiūnų kaimo, kiti atvyksta iš aplinkinių kaimų. Ši žemės ūkio bendrovė jau daug metų dirba pelningai.

„Pagrindinė bendrovės veikla – augalininkystė. Bendrovė deklaruoja apie 2100 ha žemės ūkio naudmenų. Nuosava žemė sudaro 500 ha (24 proc.), kita nuomojama iš fizinių ir juridinių asmenų. Pagal dirbamos žemės plotą mūsų bendrovė yra viena didžiausių rajone. Didžiausius pasėlių plotus sudaro: žieminiai kviečiai – 770 ha, žieminiai rapsai – 300 ha, vasariniai miežiai – 220 ha, vasariniai kviečiai – 270 ha, pupos –255 ha. Dar auginame 90 ha žirnių, taip pat turime 65 ha pievų. Mūsų bendrovė iš viso dirba 2100 hektarų žemės,“ – pasakoja jau 15 m. šiai Bučiūnų žemės ūkio bendrovei vadovaujantis Gintaras Rudis.

Bendrovės žemė gana derlinga, jos naudingumo balas siekia 50, todėl čia pavyksta užauginti nemažą įvairių žemės ūkio augalų derlių. Kelerius metus iš eilės iš hektaro prikuliama vidutiniškai 7–8 t žieminių kviečių, 6 t vasarinių miežių, 4 t žieminių rapsų, 4,7 t pupų ir 5,2 t žirnių. Bendras visų žemės ūkio augalų derlius per metus siekia apie 10–11 tūkst. tonų. Beje, ši bendrovė jau daugiau kaip 5 m. pasėlius apdraudžia ir nuo nepalankių oro sąlygų.

Web-pav2_1Užauginta produkcija parduodama Lietuvoje veikiančioms grūdų supirkimo bendrovėms. Prieš tai grūdai pačioje bendrovėje yra išvalomi, džiovinami, t. y. visiškai paruošiami parduoti, todėl žemės ūkio produkcijos supirkėjai už ją sumoka tuo metu rinkoje esančią geriausią kainą. Pagrindiniai žemės ūkio produkcijos pirkėjai: UAB „Baltic Agro“, UAB „Agrokoncerno grūdai“, UAB „Agrorodeo“, UAB „Joniškio agrochemija“ ir kt.

Javams, rapsams ir kitiems žemės ūkio augalams auginti reikalingas trąšas ir augalų apsaugos priemones Bučiūnų žemės ūkio bendrovė perka iš UAB „Baltic Agro“, UAB „Joniškio agrochemija“, UAB „Litagra“. Organinės trąšos perkamos iš UAB „Baltic champs“, Skaisgirio žemės ūkio bendrovės, iš ūkininko G. Gutausko ūkio. „Praėjusiais metais bendrovės laukuose įterpta 8000 t organinių trąšų. Jos praturtino dirvą humusu, todėl mineralinėms trąšoms išleidome mažiau pinigų“, – ekonomiškumo svarbą akcentuoja bendrovės vadovas.

Bučiūnų bendrovė taip pat daug dėmesio skiria ir gamybinei bazei tvarkyti. Vienas iš privalumų – visi bendrovės gamybiniai pastatai, garažai, sandėliai, remonto dirbtuvės yra sukoncentruoti vienoje teritorijoje, kuri užima apie 10 ha plotą. Pastatai yra rekonstruoti, nuolatos prižiūrimi, technika plaunama naujai įrengtoje plovykloje. Bendrovė turi naujai įrengtą kuro bazę. Ji gerai apsirūpinusi ir žemės ūkio technika – turi 14 įvairios galios traktorių, 5 kombainus, 20 priekabų, 2 savaeigius krautuvus, modernų savaeigį pesticidų purkštuvą ir daug kitokių žemės ūkio padargų. Įsigyti šią šiuolaikišką žemės ūkio techniką padėjo sėkmingas ES paramos įsisavinimas.

Web-pav1

Per 2004–2011 m. laikotarpį bendrovė įvykdė 4 investicinius projektus, kurių vertė siekia apie 10 mln. litų, gavo apie 4,3 mln. litų paramos. Pagal šiuos projektus įsigyti javų kombainai, traktoriai, purkštuvas, įvairių padargų, pastatyta grūdų valymo ir džiovinimo įranga.

Pasak G. Rudžio, kadangi žemės ūkio techniką būtina nuolat atnaujinti, įgyvendinusi europinius projektus, bendrovė naują žemės ūkio techniką perka savo ir skolintomis (išperkamosios nuomos būdu) lėšomis. Tam kasmet skiriama apie 250–300 tūkstančių eurų.