Biodegalai ir aplinka: esminiai atradimai

2024-01-04

JAV veikianti Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) kas keletą metų daro itin išsamius biodegalų poveikio aplinkai tyrimus. Paskutinis toks (čia) buvo pristatytas pernai Kongrese.

Poveikis aplinkai buvo analizuotas daugybėje sričių, būtų galima išskirti iš esminių atradimų:

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Biodegalų tiekimo grandinė: „Auginant žaliavas kukurūzams ir augalams naudojamos trąšos ir cheminiai pesticidai. Vienam hektarui kukurūzų sunaudojama daugiau azoto ir fosforo trąšų nei daugeliui kitų kultūrų, įskaitant sojas.” – Lietuvoje tokia pati padėtis su rapsais;

Žemės ūkio rinkos: „2007–2014 m. paskelbtų perspektyvinių tyrimų meta-analizė rodo, kad 2010–2019 m. padidinus kukurūzų etanolio gamybą kiekvienu milijardu galonų, kukurūzų kainos padidėtų maždaug 3–5 %.”, „Perspektyvūs tyrimai rodo, kad kiekvienam iš biomasės pagaminto dyzelino gamybos padidėjimui milijardu galonų, sojų pupelių kainos padidėtų 1,8–6,5 %.” ir „Vidutiniškai kukurūzų etanolio gamybai padidėjus kiekvienam milijardui galonų, dirbamos žemės plotas padidėtų 0,7 mln. hektarų.”;

Žemės naudojimas: „Remiantis 2012, 2015 ir 2017 m. Nacionalinės išteklių inventorizacijos (NRI) duomenimis, nuo 2007 iki 2017 m. žemės ūkio intensyvumas nuolat didėjo: 10 mln. hektarų padidėjo dirbamos žemės plotas, o 15 mln. hektarų sumažėjo daugiametės dirbamos žemės plotas (t. y. konservacinių rezervų programos (CRP), ganyklų ir nedirbamos dirbamos žemės plotų suma).”;

Oro tarša: „Dėl padidėjusios kukurūzų auginimo apimties padidėja žemės ūkio dulkių ir NH3”, „Dėl didesnės kukurūzų etanolio gamybos ir deginimo apimties didėja NOx, LOJ, PM2,5 ir CO”, „Naudojant GREET modelį (šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reguliuojamų išmetamųjų teršalų ir energijos naudojimo transporte), kukurūzų etanolio per visą gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekis paprastai yra didesnis nei benzino. lakiųjų organinių junginių, SOx, PM2,5, PM10 ir NOx.” ir „Skaičiuojant vienam energijos vienetui analizuojamu laikotarpiu, biodegalų gamyba daro didesnį poveikį smogo susidarymui, rūgštėjimui, kietųjų dalelių PM2,5 poveikiui ir ozono kiekiui nei naftos produktų gamyba”;

Dirvožemio kokybė: „Pertvarkant pievas į kukurūzus ir sojas, daromas didesnis neigiamas poveikis dirvožemio kokybei, palyginti su šių žaliavų auginimu esamoje dirbamoje žemėje. Atlikus modeliavimą pagal EPIC (Environmental Policy Integrated Climate) modelį, nustatyta, kad dėl visų priežasčių pievų pertvarkymas į kukurūzus ir sojas iš esmės padidino dirvožemio eroziją (-0,9–7,9 %) ir dirvožemio azoto (1,2–3,7 %) bei dirvožemio organinės anglies (SOC, 0,8–5,6 %) nuostolius 12 JAV Vidurio Vakarų regiono valstijų 2008-2016 m. laikotarpiu.”

Vandens kokybė: „Požeminiame ir geriamajame vandenyje nitratų koncentracija gali padidėti didėjant kukurūzų plotui”, “Pesticidų kiekiui geriamajame vandenyje gali turėti įtakos didėjantis kukurūzų ar sojų pupelių, skirtų biokurui ar kitoms reikmėms, plotas. Kai kurie pesticidai, pavyzdžiui, atrazinas, yra plačiau naudojami nei kiti. taip pat dažnai aptinkami paviršiniame ir požeminiame vandenyje.” ir „Tiek kukurūzų etanolio, tiek sojų biodyzelino gyvavimo ciklo potencialus eutrofikacijos poveikis yra didesnis nei iškastinio kuro analogų megadžauliui ir apskritai daugeliu atvejų.”

Vandens naudojimas: „Vandens poreikis, reikalingas pagaminti galonui kukurūzų etanolio (įskaitant visą drėkinimo ir rafinavimo įrenginių vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 160 gal/gal (t. y. galonų vandens vienam galonui degalų) etanolio (vidutiniškai 76 gal/gal), palyginti su benzinu, kuris svyruoja nuo 1,4 iki 8,6 gal/gal benzino (vidutiniškai 5,7 gal/gal). Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šį intervalą, yra regioniniai skirtumai drėkinimo reikalavimai šiuose kukurūzų auginimo regionuose.”

Ekosistemų sveikata ir biologinė įvairovė: „2008–2016 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose 27 sausumos nykstančių ir nykstančių rūšių, kurioms gresia išnykimas, kritinėse buveinėse arba greta jų esančiose teritorijose dėl visų priežasčių buvo pakeista daugiametė žemė, daugiausia pievos, į kukurūzus ir sojas.” ir „Be žemės dangos pokyčių, kukurūzų ir sojų pupelių auginimo praktika taip pat gali neigiamą poveikį sausumos biologinei įvairovei, ypač dėl pesticidų”;

Vandens ekosistemų sveikata ir biologinė įvairovė: „Remiantis duomenimis, gautais 2004 m. ir maždaug po dešimties metų (2013–2014 m.) atlikus nacionaliniu mastu reprezentatyvius šalies upelių mylių tyrimus, biologinė ir maistinių medžiagų būklė pablogėjo ekoregionuose, kurie maždaug sutampa su kukurūzų ir sojų pupelių auginimo teritorijomis, palyginti su likusia Jungtinių Amerikos Valstijų žemynine dalimi.”

Šlapynių ekosistemų sveikata ir biologinė įvairovė: „Dėl perėjimo prie kukurūzų ir sojų pupelių auginimo dažniau naudojamos cheminės medžiagos, įskaitant pesticidus ir trąšas. Didėjantis neonikotinoidinių insekticidų naudojimas kelia ypatingą susirūpinimą dėl jų didelio toksiškumo bestuburiams, kurie yra svarbūs nuo pelkių priklausomų taksonų maisto šaltiniai.”

Biodegalų poveikis aplinkai Lieruvoje yra panašus.

Europos audito rūmai: biodegalai neturi potencialo mažinti ŠESD transporte

Beje, dar pernai gruodžio viduryje buvo paskelbta Europos audito rūmų ataskaita dėl biodegalų situacijos (čia). ES auditoriai įspėja, kad dėl nepakankamų gamybos pajėgumų ir galimybių gauti tvarių žaliavų politikai neturėtų pernelyg pasikliauti biodegalais, kad sumažintų transporto išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius.

Daugybė neseniai priimtų teisės aktų turėtų paskatinti transporto sektorių pereiti nuo naftos link alternatyvų, kurios turėtų mažesnį ŠESD pėdsaką. Šiuo metu didžiausią dalį alternatyviųjų degalų sudaro biodegalai. Iki dešimtmečio pabaigos lėktuvų bakuose turėtų būti bent 6 proc. tvarių aviacinių degalų, o iki amžiaus vidurio jų kiekis turėtų laipsniškai išaugti iki 70 proc. Dabartiniai biodegalų gamybos pajėgumai negali patenkinti net dešimtadalio 2,76 mln. tonų naftos ekvivalento kurį numato šis 2030 m. tikslas, o sintetinių skystųjų degalų, gaminamų naudojant atsinaujinančią elektros energiją, vadinamų e-degalais, gamyba dar nėra išplėsta ir išlieka itin brangi.

Europos audito rūmų ataskaitoje abejojama, ar net dabartinė Europos biodegalų gamyba yra draugiška aplinkai, nes didžioji jos dalis vis dar gaminama naudojant maistinius augalus – žaliavas, kurių kiekis dabar ribojamas iki 2020 m. naudotu kiekiu ir kuriems netaikomi nauji išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai oro ir jūrų transporto sektoriuje, tačiau kurios sudaro didžiąją dalį šiuo metu kelių ir geležinkelių transporte naudojamų biodegalų.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad taikant dabartinius tokių degalų naudos klimato kaitai vertinimo metodus nepakankamai atsižvelgiama į netiesioginį žemės naudojimo pokytį (ŽNŽNKM), kai, pavyzdžiui, miškai gali būti iškirsti, kad juose būtų auginami tokie augalai kaip soja ar palmių aliejus, taip didinant išmetamo CO2 kiekį, arba į anglies dioksido pėdsaką, kurį palieka už Europos ribų pagamintų žaliavų ar biodegalų gabenimas ir platinimas.

Europos Komisija, reaguodama į Audito rūmų ataskaitą, nurodė, kad įvertins dabartinę biodegalų padėtį, kai rengs pasiūlymus dėl 2040 m. išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, kuriuos ji turi pateikti per šešis mėnesius po Dubajaus vykusio COP28 susitikimo.

Pagal VšĮ „Žiedinė ekonomika“ informaciją