„Bado žemėlapis“: pasaulinės įžvalgos ir pagrindinės tendencijos

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2020-12-20

© LŽŪKT nuotr.

COVID-19 pandemija, nulėmusi pajamų praradimą, maisto brangimą ir jo tiekimo grandinių sutrikimą, prisidėjo prie badaujančių žmonių skaičiaus padidėjimo ir didina bado pavojų dar milijonams pasaulio gyventojų. Pasaulio maisto programa – World Food programme (WFP) yra didžiausia pasaulyje su badu kovojanti ir maisto saugumą propaguojanti humanitarinė organizacija. Vis tik paradoksalu, kad maisto švaistymas laikomas pasauline problema. Pateikiama trumpa maisto saugos problemų apžvalga.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

2019

688 mln. gyventojų visame pasaulyje patyrė lėtinį alkį (maisto trūkumą). Lėtinis alkis reiškia, kad žmonės negali maitintis pakankamai (pagal mitybos reikalavimus) ilgą laiką (nepakankamas maitinimas). Šalys, kuriose 2019 m. buvo didžiausias nepakankamas maitinimas: Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika, Afganistanas, Etiopija, Sirijos Arabų Respublika, Sudanas, Pietų Sudanas, Nigerija.

135 mln. gyventojų 55 šalyse patyrė ūmų alkį. Ūmus alkis reiškia, kad žmonės negali maitintis pagal mitybos reikalavimus trumpą laiką, dažnai dėl pavienių krizių. Šalys, kuriose 2019 m. buvo sunkiausia maisto krizė: Haitis, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Madagaskaras, Čadas, Liberija, Ruanda, Venesuela, Mozambikas.

2020

„Bado žemėlapis“ seka pagrindinius ūmaus alkio rodiklius beveik realiu laiku. Ūmus alkis matuojamas pagal šiuos pagrindinius rodiklius: namų ūkio maisto vartojimas, pragyvenimo sąlygos, vaikų mitybos būklė, mirtingumas, galimybė naudotis švariu vandeniu ir kt. „Bado žemėlapis“ pirmiausia stebi namų ūkio maisto vartojimo tendencijas: bent vienas maisto trūkumo aspektas gali parodyti, kaip greičiausiai pasikeis bendros tendencijos. Šiuo metu 943 milijonai pasaulio gyventojų nepakankamai maitinasi 93 šalyse.

12 šalių, kuriose nepakankamo maitinimosi rodikliai yra aukščiausi: Afganistanas, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Nigeris, Pietų Sudanas, Siera Leonė, Sirijos Arabų Respublika, Burkina Fasas, Malis, Pakistanas, Somalis, Gvinėja, Kongo Demokratinė Respublika. Šiose šalyse gyvena 28 % visų žmonių, kurie patiria maisto trūkumą – maždaug 263 mln. žmonių, ir šis kiekis padidėjo 10,6 mln. (4,2 %), lyginant su buvusiu prieš 90 dienų. Nepakankamo maitinimo augimo tendencija per pastarąsias 90 dienų – didžiausia užfiksuota minėtose šalyse.

12 šalių, kuriose yra didžiausia krizė ar gyvenimo sąlygos yra kritinės: Zimbabvė, Kongas, Somalis, Malavis, Demokratinė Kongo Respublika, Zambija, Angola, Gvinėja, Haitis, Jungtinė Tanzanijos Respublika, Nigerija, Liberija. Siekdama paremti visuotinį COVID-19 krizės suvaldymą, „Pasaulio maisto programa“ (WFP) praplėtė stebėsenos programą, skirtą pragyvenimo situacijai įvertinti 20 šalių. Šalys, kuriose krizė labiausiai paplitusi arba yra kritinės gyvenimo sąlygos sudaro 71 % visų stebėsenos programai priskirtų šalių gyventojų – tai yra maždaug 295 mln. žmonių.

WPF į minėtą programą įtraukė stebėseną, skirtą įvertinti rinkos situaciją 31 šalyje. 12 šalių, kurios patiria daugiausiai patekimo į rinką sunkumų: Hondūras, Malavis, Kongas, Gvinėja, Kolumbija, Gvatemala, Demokratinė Kongo Respublika, Angola, Liberija, Somalis, Zambija, Kenija. Šiose šalyse gyvena 44 % visų stebėsenoje dalyvaujančių šalių gyventojų – maždaug 145 mln. žmonių.

Nors per pastaruosius dešimtmečius buvo padaryta pažanga, JT tikslas iki 2030 metų panaikinti badą atrodo nepasiekiamas. Jei dabartinės tendencijos tęsis, dėl viruso sukeltos pasaulinės recesijos badas gresia dar didesniam skaičiui pasaulio gyventojų.

Pasaulinės maisto programos WFP parengta apžvalgą apie badą pasaulyje rasite čia.