Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Auginimo būdų įtaka kvapiųjų bazilikų produktyvumui
Nijolė Maročkienė
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja
2016-04-01
Aromatiniai augalai yra svarbus natūralių medžiagų šaltinis. Didėjantis susidomėjimas vietiniais prieskoniniais augalais skatina tirti naujas augalų rūšis ir veisles.
Šįkart akiratyje – kvapieji bazilikai. Tyrimų metu siekta atrinkti biologiniu bei ūkiniu atžvilgiu kintančio klimato sąlygomis auginti tinkamas kvapiųjų bazilikų veisles.
Kvapusis bazilikas yra notrelinių šeimos 30–70 cm aukščio, labai jautrus šalnoms vienmetis žolinis augalas. Jis auginamas ir naudojamas kaip prieskoninis ir vaistinis augalas. Lietuvoje auginamas dviejų formų kvapusis bazilikas: žalialapis (Ocimum basilicum L. var. latifolia) ir raudonlapis (Ocimum basilicum L. var. rubra).
Tirta dešimt veislių
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2012–2013 m. tirta dešimt žaliojo ir raudonojo baziliko veislių: Compact, Fine Verde, Sweet Genovese, Italiano Classico, Opal, Rosie, Cinnamon, Toscano, Siam Queen ir Holy. Kiekvienais tyrimų metais įrengti du bandymai: atvirame lauke ir polietileniniuose dvišlaičiuose neapšildomuose šiltnamiuose.
Rekomenduojama sodinti birželio pirmąjį dešimtadienį lygiame dirvos paviršiuje kasetėse išaugintus daigus.
Kiekvienais tyrimų metais balandžio antrąjį dešimtadienį sėklos sėtos į dėžutes, pripildytas durpių substrato, skirto daigams auginti. Daigai užauga per 35–40 dienų. Bazilikai atvirame lauke auginti po juodojo pūdymo, šiltnamyje – po agurkų. Dirvožemis – priesmėlis ant lengvo priemolio. Daigai sodinti 70 cm tarpueiliais ir 30 cm atstumu tarp augalų (47 500 vnt./ha). Tyrimų metu siekta ištirti ir atrinkti biologiniu bei ūkiniu atžvilgiu kintančio klimato sąlygomis tinkamas kvapiojo baziliko veisles.
Dvejų metų rezultatai
Tyrimų duomenimis, kvapiųjų bazilikų auginimas atvirame lauke ir nešildomame šiltnamyje turėjo įtakos augalų biometriniams rodikliams (aukščiui, lapų dydžiui) ir produktyvumui (šviežios žolės derliui, eterinių aliejų kiekiui). Dvejų metų tyrimų rezultatai parodė, kad veislių Toscano, Sweet Genovese, Fine Verde, Italiano Classico ir Cinamon augalai užauga 59–63 cm aukščio auginant atvirame lauke ir 71–78 cm aukščio – nešildomuose šiltnamiuose. Iš tirtų veislių Holy ir Compact augalai buvo žemiausi: augalo vidutinis aukštis siekė 42 cm auginant atvirame lauke ir 45 cm – nešildomame šiltnamyje.
Prieskoninių augalų augintojai augalų rūšis bei veisles vertina pagal šviežios ir naudingos žolės derlingumą ir eterinių aliejų kiekį. Bazilikai duoda iš esmės didesnį šviežios žolės derlių ir sukaupia didesnį kiekį eterinių aliejų juos auginant šiltnamyje nei atvirame lauke.
Kvapiųjų bazilikų šviežios žolės derlius ir naudingos žaliavos išeiga
Šviežios žolės derliui nustatyti masinio žydėjimo metu augalai pjauti paliekant iki 15 cm aukščio ražienas. Į naudingos žaliavos sudėtį įeina lapai, šakelių viršūnėlės ir nesumedėję stiebeliai.
Kvapiųjų bazilikų veislių grupėje raudonojo baziliko veislių Rosie ir Opal augalai pasižymėjo mažesniu šviežios žolės derliumi ir eterinių aliejų kiekiu.
Lietuvos agroklimato sąlygomis pagal svarbiausių biologinių bei ūkinių savybių ir požymių visumą geriausiai įvertinti ir rekomenduojami auginti plačialapės formos veislių Sweet Genovese bei Toscano kvapieji bazilikai.
