Spalio 11 d., šeštadienis | 25
Augalinio maisto ateitis – mokslininkų rankose
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro informacija
2025-09-29
Asociatyvi freepik.com nuotrauka
Kintančio klimato sąlygomis, siekiant užtikrinti tvarią maisto gamybą, didelę reikšmę turi adaptyvios augalų veislės. Kokybiškai pranašesnių augalų veislių, kurių auginimas reikalauja mažesnių gamybinių sąnaudų, kūrimas prisideda prie agrosektoriaus konkurencingumo Lietuvoje ir užsienio rinkose. Naujos augalų veislės saugesnės aplinkai, jų auginimo metu naudojama mažiau augalų apsaugos produktų.
Tikslinių genų redagavimo metodų taikymas įgalina kurti funkcines augalų veisles su didesniu kiekiu norimų biologiškai aktyvių medžiagų, taip prisidedant prie maisto kokybės ir saugos gerinimo. „Pavyzdžiui, jeigu bijoma purškimų augalų apsaugos produktais, mokslininkai gali sukurti atsparų augalą, pakeitę vieną arba kelis genetinio kodo nukleotidus. Tai natūraliai vyksta ir gamtoje. Pataisius tik vieną geną būtų galima sumažinti purškimų kiekį“, – teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr.Vidmantas Bendokas.
Taip pat pradedami taikyti nedestrukciniai augalų fenotipavimo metodai tiriant augalų auginimo technologijas, vertinant augalų patiriamą stresą ir renkantis jo mažinimo būdus, kuriant naujas, inovatyvias agrotechnologijas.
Augalų fenotipavimas papildo genomiką duomenimis apie augalų morfologinius požymius ir jų raišką įvairiomis aplinkos sąlygomis. Tam naudojamos aukštos raiškos vaizdavimo sistemos, jutikliai ir dirbtinio intelekto sprendimai, leidžiantys atlikti didelės apimties duomenų rinkimą ir analizę, užtikrinančią didesnį tikslumą bei patikimumą.
Žmonijos problemoms spręsti – inovatyvūs moksliniai sprendimai
Mokslo indėlis būtinas siekiant progreso, tačiau sunkumų sudaro tai, kad naujos augalų veislės kuriamos dešimtis metų, todėl dažnai problemos atsiranda anksčiau ir greičiau, nei mokslininkai gali į jas reaguoti. Dr. V. Bendoko nuomone, mokslininkai turi nuspėti, kokie iššūkiai gali kilti po 10–20 metų, ir iš anksto jiems ruoštis. Naujų tikslinių genomo redagavimo metodų taikymas augalų selekcijoje leidžia greičiau reaguoti į dabarties ir ateities iššūkius, tačiau ES susiduriama su lėtu teisiniu šių technologijų vertinimu ir atskyrimu nuo GMO reglamento.
Pietų Europos šalims kenčiant nuo rekordinių karščio bangų, galvijininkystė susiduria su dideliais iššūkiais – ji tampa mažiau prognozuojama, brangsta pašarai ir vanduo, daugėja ligų, o ūkininkams siekiant prisitaikyti reikia ieškoti naujų sprendimų. Vienas jų – alternatyvių baltymų šaltinių naudojimas. Jų gamyba išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir reikalauja mažiau vandens bei žemės. Jie taip pat yra naudingi sveikatai – gausūs skaidulų, vitaminų bei mineralų ir kartu padeda mažinti širdies bei kitų lėtinių ligų riziką. Kaip alternatyvių baltymų šaltiniai plačiausiai naudojami pupiniai augalai, jau dabar yra sukurta daug įvairių produktų – dirbtinė mėsa, pienas, kiaušinių pakaitalai, įvairūs fermentuoti produktai, baltyminiai batonėliai ir kt.
Genomikos ir fenotipavimo metodų sujungimas augalų selekcijoje sudaro prielaidas sparčiau kurti pranašesnes augalų veisles, galinčias prisidėti prie tvaraus žemės ūkio plėtros, mažesnio augalų apsaugos priemonių bei trąšų poreikio ir geresnio prisitaikymo prie klimato kaitos. Tokiu būdu genomika ir fenotipavimas tampa lemiami formuojant ateities maisto sektoriaus inovacijas.
Susitikimas su pasaulinio lygio ekspertais
Šie ir daug kitų aktualių klausimų bus aptariami spalio 9–10 d. Vilniuje ir Kaune vyksiančioje tarpdisciplininėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ („Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“), kurioje dalyvaus Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai, organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.Konferencijos rėmėjai: Lietuvos mokslo taryba ir „Northway Biotech“.
Kviečiame dalyvauti išskirtiniame renginyje ir pajusti pasaulinio lygio mokslo pulsą, daugiau apie renginį
LAMMC informacija
