• Temos
• Verta žinoti

Ataskaita: išmetamo CO2 kiekis pasaulyje vis dar didėja

LŽŪKT informacija

2022-12-30

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Nuo XXI a. pradžios iki 2019 m. pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis didėjo, daugiausia dėl to, kad didėjo Kinijos ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių išmetamo CO₂ kiekis. Suprantama, kad dėl to labai padidėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje, todėl sustiprėjo natūralus šiltnamio efektas, galintis neigiamai paveikti gyvybę Žemėje. Kaip kito pasaulio šalių išmetamo CO2 kiekis nuo 1990 m. ir kokia situacija šiandien, pateikiama Pasaulinės atmosferos tyrimų emisijų duomenų bazės (EDGAR) ataskaitoje.

2020 m., palyginti su 2019 m., pasaulinis iškastinio CO₂ išmetimas sumažėjo 5,3 %, daugiausia dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau 2021 m. pasaulinis išmetamųjų ŠESD kiekis atsigavo beveik iki 2019 m. lygio ir siekė 37,9 Gt, t. y. tik 0,36 % mažiau nei 2019 m., o pasaulis grįžo į prieš pandemiją buvusį CO₂ išmetimo lygį.

Šalys rengia nacionalinius išmetamųjų teršalų sąrašus ir siūlo ir (arba) įgyvendina veiksmus, kuriais siekiama sumažinti išmetamų ŠESD kiekį. Nepaisant susitarimų dėl klimato kaitos švelninimo, išmetamo CO₂, kuris yra pagrindinė visuotinio atšilimo priežastis, kiekis pasaulyje vis dar didėja.

Todėl EDGAR pateikia nepriklausomą kiekvienos pasaulio šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų įvertinimą, pagrįstą patikima ir nuoseklia metodika, paremta naujausiomis gairėmis ir veiklos duomenimis.

Po naujausio atnaujinimo, paskelbto 2022 m. rugsėjį, dabar yra prieinami kiekvienos šalies, pateikiamos abėcėlės tvarka) 1990–2021 m. laikotarpio iškastinio CO2 emisijų duomenys. Informaciją anglų kalba rasite čia.

Pagrindiniai duomenys

2021 m. Kinija, Jungtinės Valstijos, ES 27, Indija, Rusija ir Japonija buvo didžiausios CO₂ teršėjos pasaulyje. Joms kartu tenka 49,2 proc. pasaulio gyventojų, 62,4 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, 66,4 proc. pasaulio iškastinio kuro suvartojimo ir 67,8 proc. pasaulio iškastinio CO₂ išmetimo.

Palyginti su 2020 m., 2021 m. visų šešių šalių iškastinio CO₂ išmetimai padidėjo, o santykinai labiausiai – Indijos ir Rusijos (atitinkamai 10,5 % ir 8,1 %).

Iš 16 didžiųjų teršėjų, kuriems tenka daugiau nei 1 proc. viso pasaulyje išmetamo CO₂ kiekio, septyniose šalyse (Kinijoje, Indijoje, Rusijoje, Irane, Saudo Arabijoje, Brazilijoje ir Turkijoje) 2021 m. išmetamo CO₂ kiekis buvo didesnis nei 2019 m., o Turkijoje šis rodiklis per pusmetį padidėjo labiausiai (+7,9 proc.).

Palyginimui, 2021 m. ES 27 ir aštuonios kitos šalys (JAV, Japonija, Pietų Korėja, Indonezija, Kanada, Pietų Afrika, Meksika ir Australija) išmetė mažiau teršalų nei 2019 m., o Meksikoje išmetamų teršalų kiekis per pusmetį sumažėjo labiausiai (-13 proc.).

Panašiai, vienam pasaulio gyventojui tenkantis išmetamo CO₂ kiekis grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, todėl nuo 1990 m. iki 2021 m. padidėjo 13 % (nuo 4,26 t CO₂ vienam gyventojui per metus iki 4,81 t CO₂ vienam gyventojui per metus).

2020 m., nepaisant to, kad daugumoje pasaulio šalių pastebimas didelis BVP sumažėjimas, pasaulyje išmetamo iškastinio CO₂ kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui, ir toliau mažėjo. O 2021 m., priešingai, keliose šalyse išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo labiau nei atsigavo BVP, todėl išmetamųjų CO₂ dujų kiekis vienam BVP vienetui padidėjo (+1,1 % ES 27, +0,7 % JAV, +1,5 % Indijoje, +3,1 % Rusijoje ir +1,1 % Japonijoje).

Lyginant su 2020 m., 2021 m. ES 27, bendras iškastinio CO₂ išmetimas padidėjo 6,5 % (0,17 Gt). Tačiau šis padidėjimas sudaro tik pusę 2019–2020 m. įvykusio sumažėjimo (-10,8 proc.), todėl 2021–2019 m. ES 27 išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 5 procentais.

Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, per pastaruosius du dešimtmečius 27 ES valstybėse narėse išmetamo iškastinio CO₂ kiekis mažėjo ir 2021 m. sudarė 2,78 Gt, t. y. 27,4 proc. mažiau nei 1990 m. Pastaraisiais metais taip pat mažėjo ES 27 išmetamų teršalų dalis pasaulyje – nuo 16,8 % 1990 m. iki 8,5 % 2015 m. ir 7,3 % 2021 m.

Daugiau informacijos rasite https://edgar.jrc.ec.europa.eu/report_2022

Vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT