• Temos
• Verta žinoti

Ar mokslas tenkina visuomenės poreikius?

2025-02-13

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Naujausi moksliniai tyrimai nėra tik teorinės žinios, mokslo institucijų tikslas – skleisti mokslo žinias ir paaiškinti, kaip mokslinių tyrimų rezultatus pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, kurti išskirtinius maisto produktus, ieškoti dirvožemio gerinimo būdų, kaip tausoti žmonių sveikatą, aplinką ir dirvožemį. Šiomis ir kitomis aktualiomis temomis apie naujausius mokslinius tyrimus ir jų įtaką politiniams dokumentams bei šalies ūkio plėtrai kalbėta vasario 11 d. vykusioje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro konferencijoje „Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ūkiui ir miškininkystei“, sudominusioje per 250 dalyvių.

Renginį pradėjo, gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino ir darbingos dienos bei rezultatyvių diskusijų palinkėjo LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius, ŽŪM viceministras Andrius Palionis, AM viceministras Ramūnas Krugelis, ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė dr. Laima Taparauskienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Kėdainių r. savivaldybės vicemerė Virginija Baltraitienė.

Kokios tvaraus ūkininkavimo problemos tiriamos mokslininkų?

LAMMC Miškų instituto mokslininkė dr. Dovilė Čiuldienė savo pranešime „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – ar esame pasirengę atskleisti šalies specifiką?“ tyrimų rezultatus apibendrino teigdama, kad mokslininkai kuria metodus, susijusius su klimato kaitos padarinių įvertinimu. „Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitose naudojamos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytos bendrosios / regionines metinių emisijų vertės. Jos apskaičiuotos apibendrinus tyrimų, vykdytų labai plačiame vidutiniškai vėsaus klimato regione, duomenis. LAMMC atliekami tyrimai atskleidžia, kad mūsų šalyje emisijos daugeliu atveju yra mažesnės nei nustatytos bendrosios / regioninės vertės“, – teigė mokslininkė.

Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Skaidrės Supronienės, siekiant pagerinti dirvožemio stebėseną, labai svarbu į tvarią dirvožemio valdymo praktiką įtraukti augalų ir mikroorganizmų funkcinių savybių indikatorius, pavyzdžiui, gebėjimą fiksuoti azotą, atpalaiduoti fosforą, slopinti fitopatogenų plitimą ir kt. Savo pranešime „Funkcinės bioįvairovės integravimas į tvarų dirvožemio valdymą“ mokslininkė pabrėžė tarptautinių mokslinių projektų, padedančių atskleisti ekosistemų pokyčius, svarbą. Jos teigimu, EJP SOIL programos projekto AgroecoseqC duomenys, surinkti iš septynių eksperimento vietovių Europoje ir Turkijoje, atskleidė, kad maždaug 60 % dirvožemio organinės anglies ir vandenyje tirpios organinės anglies pokyčių nulėmė tam tikros augalų ir mikroorganizmų savybės.

Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Karolina Barčauskaitė savo pranešime „Antrinis žaliavų panaudojimas dirvožemiui gerinti ir augalų mitybai užtikrinti“ pabrėžė, kad moksliniai tyrimai padeda ieškoti sprendimų, kaip tausoti žmonių sveikatą, aplinką ir dirvožemį. Pavyzdžiui, tinkamas maisto rūšiavimas, atliekų perdirbimas prisideda prie žemės ir miškų ūkio tvarumo.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu visur girdimas žodis „tvarumas“ darosi kliše, jis vis dar kelia daug emocijų. Pasak Žemdirbystės instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Romos Semaškienės, ko gero, daugiausia diskusijų kyla tuomet, kai kalbama apie įvairių žemės ūkio augalų auginimo technologijas, jų taikymą ir ligų bei kenkėjų kontrolę. Registruotų augalų apsaugos produktų sąraše fungicidų skaičius ne toks ir mažas – 157, tačiau atidžiai peržiūrėjus jų sudėtį matyti, kad nemaža dalis yra tą pačią veikliąją medžiagą turintys produktai. Pranešime „Augalų apsaugos produktų veiksmingumas mažinant jų normas – ar tai nauja ir tvaru?“ mokslininkė perspėjo, kad dažnas tų pačių veikliųjų medžiagų naudojimas padidina ligas sukeliančių patogenų atsparumo riziką. O kaip tinkamai naudoti augalų apsaugos produktus, gali padėti suprasti mokslininkų teikiamos rekomendacijos.

Kad maistas nėra tik fiziologinių poreikių patenkinimo priemonė, o jo kokybė ir kiekvieno žmogaus mitybos įpročiai nulemia sveikatos būklę ir net gyvenimo trukmę, akcentavo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Pranas Viškelis. Pranešime „Funkcionalusis maistas – galimybės šalies pramonės plėtrai“ vienas iš būdų, kaip mokslininkams padėti užtikrinti visavertę visuomenės mitybą, įvardytas funkcionalusis maistas, kuris daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui.

Ar sprendimų priėmėjai girdi mokslininkų siūlymus?

Dirvožemio sveikatos, pievų išsaugojimo, galvijų skaičiaus mažėjimo ir panašios problemos yra dažnai aptarinėjamos sprendimų priėmėjų kabinetuose. Žemės ūkio ir miškininkystės veiklas reguliuojantys įstatymai aktualūs ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Visuomenė, ūkininkai baksnoja pirštu į mokslininkus, kad būtent jie turi labiau prisidėti prie svarbiausių sprendimų priėmimo. Bet kaip tai pasiekti, kaip būti išgirstiems?

Žemės ir miškų ūkio tyrimai apima temas, kurios yra svarbios ir sprendimų priėmėjams, ir visai visuomenei. Diskusijoje „Kas lems šalies sprendimus žemės ūkyje ir miškininkystėje – nuomonės ar skaičiai?“ dalyvavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovai.

Diskusijos dalyviai išsakė tokius pagrindinius teiginius:

• sprendimus žemės ūkio sektoriuje lemia politikos, verslo interesai, mokslo balsas, bet neturi būti pamirštama ir visuomenė;
• mokslininkai gali pateikti skaičiais ir tyrimais paremtus duomenis, bet reikia įvertinti, kokioje srityje jie dirba, nes žemės ūkio sektorius priklauso ir nuo daugelio išorinių veiksnių;
• pagrindinė mokslinė produkcija – publikacijos, jos reikšmingos mokslo institucijų prestižui užsienyje ir finansavimui užtikrinti. Bet jos nėra lengvai suprantamos plačiosios visuomenės, todėl mokslininkai turėtų plačiau diskutuoti praktikams aktualiomis temomis, labiau populiarinti savo tyrimų rezultatus;
• pasaulyje verslas vis dažniau tampa mokslo finansuotojais, bet Lietuvos įmonės nelinkusios investuoti į mokslinius tyrimus;
• mokslo finansavimas pastaraisiais metais padidėjo, bet mokslo daroma įtaka pasireiškia per ilgesnį laikotarpį.

Apibendrinant diskusiją galima teigti, kad mokslininkai, sprendimų priėmėjai, verslas ir visuomenė turi išmokti kalbėti vieni su kitais tokia kalba, kuri būtų suprantama. Tik tada bus galima priimti mokslu grįstus įstatymus, kurie atitiktų praktiką ir neštų naudą visuomenei.

Parengta pagal LAMMC informaciją, kelios Egidijaus Vilkevičiaus renginio nuotraukos