Ar mes apgaudinėjame save kalbėdami apie maisto švaistymą?

LŽŪKT informacija

2013-04-05

Atlikto tyrimo rezultatai verčia mus imtis skubių priemonių, nes pusė pagamintų maisto produktų išmetami, o tai galėtų padėti išmaitinti pasaulio gyventojus, kurių skaičius iki 2050 m. sieks devynis milijardus. Tyrimo, kurį atliko Mechanikos inžinierių institutas (Institution of Mechanical Engineers), duomenimis – iki 50 proc. maisto, pagaminto visame pasaulyje, niekada nepasiekia žmonių. Didžioji tokio maisto dalis išmetama dėl per daug griežtų galiojimo terminų, pasiūlymų – „pirksi vieną, antrą gausi nemokamai“ ir nerealių vartotojų reikalavimų.

Jungtinėms Tautoms prognozuojant, kad iki amžiaus pabaigos pasaulio gyventojų skaičius padidės trimis milijardais ir juos reikės išmaitinti, o ištekliai, kurių reikia maisto produktams pagaminti, t. y. žemės, vandens ir energijos, darosi riboti, raginama skubiai imtis priemonių, kad toks švaistymas baigtųsi.

Išmetamo ir nepanaudoto maisto kiekis visame pasaulyje yra stulbinantis“, – sako Timas Foksas (Tim Fox), minėto instituto Energetikos ir aplinkos skyriaus vadovas. „Tai maistas, kurį galima panaudoti didėjančiam skaičiui pasaulio gyventojų išmaitinti, taip pat ir tų žmonių, kurie kenčia badą šiandien.“

„Daug maisto išmetama dėl to, kad mes netinkamai jį laikome arba transportuojame“, –sako dr. Timas Foksas, apibūdindamas tokią situaciją, kaip žemės, vandens ir energijos išteklių švaistymą, nes šie ištekliai yra naudojami gaminant, perdirbant ir transportuojant maisto produktus.

Tokios situacijos priežastys įvairios – pradedant prasta gamyba ir žemės ūkio technologijomis, netinkama transporto ir sandėliavimo infrastruktūra, baigiant supermarketų reikalavimais tiekti kosmetiškai tobulus maisto produktus ir skatinant vartotojus pirkti daugiau negu jiems reikia.

Pasaulio populiacijai gausėjant, sumažinus nepanaudoto maisto švaistymą, galima papildomai išmaitinti tris milijardus gyventojų, mano dr. Timas Foksas – ypač atsižvelgus į papildomus sunkumus, kuriuos sukels globalinis atšilimas ir mėsos populiarumas, nes tam reikės 10 kartų daugiau žemės negu auginant ryžius ar bulves.

Visame pasaulyje pagaminama apie 4 milijardus tonų maisto per metus, tačiau beveik pusė jo išmetama. Dr. Timas Foksas teigia, kad pagerinus procesus ir infrastruktūrą, pakeitus vartotojų mąstyseną, mes galėtume turėti 60–100 proc. daugiau maisto ir jo tikrai užtektų viso pasaulio gyventojams.

Kadangi vandens, žemės ir energijos ištekliai vis daugiau eikvojami dėl didėjančių žmonių poreikių, labai svarbu sukurti veiksmingesnius auginimo, transportavimo ir sandėliavimo būdus siekiant užkirsti kelią maisto išmetimui. Kad taip įvyktų, vyriausybės, plėtros agentūros ir tokias organizacijos kaip Jungtinės Tautos turi dirbti kartu, kad pakeistų žmonių požiūrį į švaistymą ir atpratintų ūkininkus, maisto gamintojus, prekybos centrus ir vartotojus nuo išteklius eikvojančių maisto gamybos ir vartojimo būdų.

Politiką, skatinančią, kad vartotojai atsisakytų nepatraukliai atrodančio maisto, reikėtų sustabdyti, teigiama ataskaitoje. Mažmenininkai turėtų būti skatinami atsisakyti švaistymo, kurio metu perkantis vieną prekę pirkėjas dar vieną gauna nemokamai, nes tokiu būdu pirkėjas nusiperka maisto, kurio jam nereikia.

Pasauliniu mastu tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė raginamos savo žinias apie išteklius tausojančias technologijas turi perduoti besivystančioms šalims. Tai padės geriau apdoroti derlių ir jį saugoti iš karto po nuėmimo, paruošti maisto produktų gamybai.

Pagrindiniai faktai:

30–50 proc. (arba 1,2–2 milijardo tonų) pagaminto maisto nepasiekia žmonių.
Iki 30 proc. Jungtinėje Karalystėje užaugintų daržovių paliekamos nenuimtos dėl prastos išvaizdos.
Pusę maisto produktų, nupirktų Europoje ir JAV, vartotojai išmeta.
Apie 550 milijardų kubinių metrų vandens visame pasaulyje išeikvojama auginant pasėlius, kurių derlius niekada nepasiekia vartotojo.
Reikia apie 20–50 kartų daugiau vandens, norint pagaminti 1 kg mėsos, negu 1 kg daržovių.
Vandens poreikis maistui gaminti iki 2050 m. gali siekti 10–13 trilijonų kubinių metrų per metus.
Panaikinus maisto švaistymo priežastis, galima turėti 60–100 proc. daugiau maisto.