© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Biodegalų kaip alternatyvos iškastiniam kurui naudojimas gali padėti sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir padidinti energetinį saugumą. Todėl biodegalai tapo ES klimato ir energetikos politikos dalimi. Tačiau ES transporto sektoriuje – kelių, oro, geležinkelių ar jūros – biodegalų vis dar sunaudojama nedaug. Ar padėtis gali pasikeisti?
2021 m. ES priėmė Europos klimato teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti ES užmojų ir iki 2030 m. bent 55 % sumažinti išmetamą teršalų kiekį (palyginti su 1990 m. lygiu), taip sudarant sąlygas Europai iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
Transportas yra vienas iš sektorių, kuriame per pastaruosius tris dešimtmečius išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis labai padidėjo. 2021 m. beveik 93 % ES kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartojamos energijos sudarė iškastinis kuras. Anot Europos Komisijos, norint neutralizuoti poveikį klimatui, iki 2050 m., palyginti su 1990 m., transporto sektoriaus išmetamą teršalų kiekį reikėtų sumažinti 90 %. Naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje (su ja nuo gruodžio 13 d. 17.00 val. bus galima susipažinti čia) bus nustatyta, ar ES veiksmingai remia biodegalų plėtojimą.
Tradiciškai biodegalai gaminami iš cukraus ir krakmolo (pavyzdžiui, cukranendrių ar javų) arba valgomojo aliejaus žaliavų (pavyzdžiui, rapsų, alyvpalmių arba sojų aliejaus). Jie dažnai vadinami pirmosios kartos biodegalais. Antrosios kartos biodegalai, taip pat vadinami pažangiaisiais biodegalais, yra degalai, kuriuos galima gaminti iš įvairių rūšių nemaistinės biomasės. Be to, biodyzelinui gaminti naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos, pavyzdžiui, taukai ar kiti žmonėms vartoti netinkami šalutiniai gyvūniniai produktai.
Biodegalais labai domimasi kaip ES alternatyvia transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemone. Diskusijos vyksta atsižvelgiant į didesnius ES klimato srities užmojus ir įsipareigojimą, kad visi nauji automobiliai ir furgonai, ES parduodami nuo 2035 m., neturėtų išmesti CO2. Be to, dėl karo Ukrainoje dar daugiau dėmesio skiriama energetinei nepriklausomybei ir maisto bei degalų santykio klausimui ES.
Europos Audito Rūmų informacija