Apie dirvožemio įšalą. Kokia šios žiemos situacija?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija

2022-01-12

Žiemos sezonu vis dažniau oro temperatūrai svyruojant apie 0 °C ir vis rečiau susidarant pastoviai sniego dangai dirvožemiai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam laikotarpiui, arba esant dažniems atšilimams susisluoksniuoja – po įšalusiu sluoksniu randamas atitirpęs dirvožemis, o dar giliau – vėl įšalęs sluoksnis. Koks dirvožemio įšalas šiomis dienomis?

Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Šiuolaikines technologijas naudojantis statybos sektorius kartais ir toliau išlieka priklausomas nuo orų sąlygų – įšalęs dirvožemis trukdo inžinerinių tinklų tiesimo darbams. Žemės ūkyje kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis) itin svarbios žieminėms kultūroms – stiprus ir gilus įšalas esant plonai sniego dangai gali nulemti pasėlių iššalimą, o stora sniego danga, susidariusi dar nespėjus įšalti dirvožemiui, dažniausiai yra iššuntančių pasėlių priežastis. Idealiausios sąlygos žieminėms kultūroms yra palengva šąlantys orai, leidžiantys „užmigti“ pasėliams ir formuotis dirvožemio įšalui bei tolygiai storėjanti sniego danga, žiemos metu miegančius augalus sauganti nuo staigių šalčio įsiveržimų. Dirvožemio įšalimo gylio duomenys taip pat svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Taigi kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?

Dirvožemio įšalimo gylio matavimai yra vieni tų, kurie Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atliekami žmogaus (stebėtojo), o ne automatinių prietaisų.

Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu. Šį darbo įrankį sudaro distiliuoto vandens pripildyta giluminė žarnelė, kuri specialiame apsauginiame vamzdelyje yra įleidžiama į dirvožemį iki 160 cm gylio. Guminė žarnelė iš abiejų galų gerai užkemšama, į jos vidų per visą ilgį įleidžiamas ir ištempiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė. Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus pašalomačio žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Iš skalės ant guminės žarnelės, 1 cm tikslumu, nustatomas įšalimo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą, 8 val. ryto Lietuvos laiku.Pašalomatis. Varėnos meteorologijos stoties vyr. stebėtojos Neringos Krisiulevičienės nuotr.

Kokia šios žiemos situacija?

Šią žiemą įšalusio dirvožemio storis yra toks pats nestabilus, kaip ir dažnai svyruojanti oro temperatūra – ne itin šalti orai nulemia, kad dirvožemiai įšąla negiliai, tad atšilus orams greit ir atitirpsta, o tada situacija vėl kartojasi. Palankiausi orai dirvožemio įšalui formuotis – besniegės (arba su plona sniego danga), sausos ir šaltos naktys – būtent tokios buvo pastarosios dvi (sausio 11 ir 12 d.). Remiantis šio ryto duomenimis, dirvožemiai daug kur įšalo iki 7–17 cm, o Vilniaus ir Biržų apylinkėse – atitinkamai iki 23 ir 30 cm.2022 m. sausio 12 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais

Kokie yra Lietuvoje užfiksuoto įšalo rekordai?

Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. ir siekė 146 cm.

Parengė MASS vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė, žemėlapį parengė KTBS vyriausiasis specialistas Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija