Agronomai išsirinko naują vadovybę

2018-07-17

©Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos agronomų sąjunga XXXII-ajame suvažiavime aptarė aktualijas ir išsirinko naują vadovybę. LAS pirmininku išrinktas Edvardas Makelis paskyrė tris vicepirmininkus – Giedrę Butkienę, Dijaną Ruzgienę ir Robertą Kostecką.

„Daugiausia dėmesio skirsime profesiniams reikalams ir agronomo specialybės prestižo didinimui, agronominės krypties studijų stiprinimui. Dėsime dideles pastangas, kad Lietuvos agronomų sąjungos narių gausėtų, kad ši veikla apimtų dar daugiau šalies rajonų“, – kalbėjo E. Makelis. Beje, šios pareigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriui nėra naujos – LAS jis jau vadovavo 1997–2012 m. laikotarpiu ir visada buvo didelis agronominio judėjimo entuziastas.

Naujoji LAS vadovybė (iš kairės) vicepirmininkas Robertas Kosteckas, vicepirmininkė Dijana Ruzgienė, pirmininkas Edvardas Makelis ir vicepirmininkė Giedrė Butkienė

Vicepirmininkų pasirinkimą naujasis LAS vadovas paaiškino paprastai – Giedrė Butkienė pastarąsias tris kadencijas labai sėkmingai vadovavo LAS, kryptingai dirbdama sustiprino sąjungą, išplėtė narių gretas, sukūrė naujų gražių tradicijų, todėl šio įdirbio neišnaudoti būtų nedovanotina. ASU Bandymų stoties mokslo darbuotojas Robertas Kosteckas užtikrins ryšį su mokslu, o bendrovės „Agrochema Plius“ produktų vadovė Dijana Ruzgienė atstovaus agroverslo pusę.

Suvažiavimas patvirtino ir naujos sudėties LAS valdybą, kurią sudaro 21 narys. Tiesa, jos sudėtis mažai skiriasi nuo prieš tai buvusios; svarbiausias pasikeitimas – vietoj LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kuris yra sustabdęs veiklą LAS, į valdybą išrinkta ASU Agronomijos fakulteto dekanė Aušra Blinstrubienė. Revizijos komisijos (jos pirmininkė liko Ona Račkienė) moterų gretas papildė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja Irena Deveikytė.

Dėmesys studijų kokybei

LAS visada daug dėmesio skyrė tam, kad agronomo profesijos prestižas didėtų, o tai tampriai susiję su šios specialybės studijų kokybe. ASU Agronomijos fakultete įregistruota antrosios pakopos universitetinių studijų programa „Agronomija“. Jos poreikis sietinas su žemės ūkio sektoriaus svarba Lietuvos ir visos Europos Sąjungos ekonomikoje. Programoje numatytos augalininkystės, augalų apsaugos ir mitybos, sodininkystės ir daržininkystės specializacijos. LAS dalyvavo magistro studijos programos „Agronomija“ vertinimo procese. Priėmimas į šią programą pradedamas šiemet, numatyta priimti 25 magistrantus, suformuojant vieną akademinę grupę.

Dabar vyksta Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio iniversiteto susijungimas. Numatoma, kad 2019 m. pradės veikti VDU Žemės ūkio akademija, į kurią perkeliamos visos ASU studijų programos. Šiuo metu ASU turi 49 akredituotas studijų programas: 28 – I-osios pakopos (bakalauro) ir 21– II-osios pakopos (magistrantūros). „Tikimės, kad universitetų jungimasis nekels esminių grėsmių agronomijos studijoms, jų kokybei. Šis klausimas nuolat bus LAS darbotvarkėje“, – patikino LAS valdyba.

„Mes jungiamės su VDU kaip lygūs su lygiu, išlaikome autonomiją, nejaučiame jokios diskriminacijos – atvirkščiai, mūsų partneriai labai tolerantiški. Jokių grėsmių nėra, susijungę būsime dar stipresni, o studijų kokybė tik pagerės“, – užtikrino ASU Senato pirmininkas Rimantas Velička.

ASU Studijų skyriaus vedėja, pasinaudodama proga, paragino visus aktyviau ieškoti tarp savo pažįstamų tų žmonių, kurie norėtų studijuoti agronomiją. „ASU yra vienintelis universitetas šalyje, kuris ruošia agronomus. Labai norisi, kad šioa studijos sudomintų kuo daugiau jaunų žmonių. Mūsų universitetas siūlo ir ištęstines studijas – jos suteikia galimybę įgyti išsilavinimą neatsitraukus nuo darbo“, – atkreipė dėmesį R. Pupalienė.

LAS valdybos narys ARVI viceprezidentas Alfonsas Tamošiūnas perskaitė suvažiavimo rezoliuciją, kurioje kviečiama atkreipti dėmesį į ydingą valstybės kadrų politiką. Pavyzdžiui, tarp Žemės ūkio ministerijos specialistų tik maždaug 5 proc. turi agronominį išsilavinimą. Žemės ūkio specialistų stygius žemės ūkio politiką formuojančiose institucijose lemia įvairius nesusipratimus ruošiant įstatyminę bazę ir priimant poįstatyminius aktus.

Varėniškių vardu kalbėjęs LŪS Varėnos skyriaus vadovas Edmundas Samauskas išreiškė nuogąstavimus dėl Perlojos bandymų stoties vykdomų ilgalaikių tyrimų, kurie gali būti nutraukti šiais metais grąžinant dalį bandymų laukų plotų žemės savininkams (kaip žinia, šiemet turi būti baigta žemės reforma). „Perlojos bandymų stotyje atliekami tyrimai mums labai svarbūs, nes ūkininkavimas Dzūkijos žemėje yra specifinis. Prašome tęsti Perlojos bandymų stoties veiklą, suteikti slypus bandymams ir finansavimą tyrimams“, – savo kraštiečių valią išreiškė E. Samauskas.

Garsus ekologinio ūkininkavimo šalininkas profesorius Antanas Svirskis siūlė ūkininkauti taip, kad nebūtų alinama žemė, nesivaikyti maksimalių derlių, o dirbti taip, kad nenukentėtų aplinka. „Jei norima kulti po 10 t/ha, ūkininkaujant 30 našumo balų žemėje, tai žinokite – po dešimties metų ta žemė bus negyva“, – kalbėjo A. Svirskis.

Apdovanojimai nusipelniusiems agronomams

Tradicinė LAS suvažiavimų dalis – apdovanojimai labiausiai nusipelniusiems agrononams. Šįkart LAS Garbės narių gretas papildė trys nominantai – Varėnos r. žemės ūkio bendrovės „Kriviliai“ vadovas Juozas Antanevičius, aktyvus mokslininkas, ASU Agronomijos fakulteto dėstytojas, Lietuvos ir Europos herbologų draugijos narys Steponas Raudonius ir aukštas pareigas Šakių rajone daug metų ėjęs, rajono žemdirbystės kultūros stiprintojas, iki šiol aktyviai dirbantis Šakių agronomų asociacijos narys Henrikas Zaremba.

Lietuvai nusipelniusio agronomo vardas suteiktas Alfonsui Malinauskui – tremtinių sūnui, savo mokslo, studijų ir darbinę veiklą pradėjusiam Irkutsko srityje,vėliau dirbusiam Šiaulių rajone, daugiau kaip du dešimtmečius vadovavusiam LŽŪKT Šiaulių r. biurui, ilgamečiui Lietuvos artojų asociacijos prezidentui, Lietuvos artojų varžybų iniciatoriui ir aktyviam visuomenininkui.

Tautiniai ir istoriniai akcentai

Šis LAS suvažiavimas buvo skirtas Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti, todėl renginyje netrūko gražių akcentų. Visi agronomai gavo tautodailininkės Saveros Paštukienės austas juosteles-knygos skirtukus, kurių raštuose dominuojanti raudona ir žalia spalvos liudija gyvybę ir augimą, o saulės ženklas simbolizuoja šviesą ir šilumą.

Suvažiavimą dainomis įrėmino Kėdainių krašto kultūros premijos laureatė, etnokultūros puoselėtoja, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė su dukra Rūta, o istorikas Gediminas Kasparavičius paskaitė įdomią paskaitą apie svarbiausius tarpukario Lietuvos gyvenimo įvykius.

MŪ inf.