Ūkininkavimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą

LŽŪKT informacija

2010-10-26

Kaimiškas valsčius Lenkijoje

Punsko valsčius, rytų pusėje besiribojantis su Lietuva, – tai tipiškas žemės ūkio kraštas Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Čia nėra pramonės ar didesnių perdirbimo įmonių. Ūkininkai dažniausiai verčiasi pienininkyste (iš 100 tūkst. ūkininkų – per 30 tūkst.), todėl šioje vaivadijoje pagaminamas kas penktas litras viso šalies pieno. Kiti augina kiaules ir mėsinius galvijus. Tik tokios žemės ūkio produkcijos gamyba yra pelninga, kadangi čia ūkininkavimui nepalankus nei klimatas, nei dirvožemis (aukščiausias našumo balas yra Ia, žemiausias – VIb). Ūkiai modernizuojami pagal Europos Sąjungos standartus: atnaujinamos ir didinamos kiaulidės, karvių tvartai, daugiau dėmesio skiriama ūkio ir aplinkos tvarkai, gamtos apsaugai. Vidutinis ūkio dydis Palenkės vaivadijoje – 14 ha. Punsko valsčiuje ūkiai didesni – apie 25 ha.

Ukinink-tradicijos

Šiame krašte naudojama gana sena technika: daug mažų lenkiškų URSUS traktorių be kabinų, tačiau imti paskolą ir įsigyti brangios technikos ūkininkai neskuba. Baugina, kad paskolos našta gali gulti ant vaikų pečių, nors banko palūkanos nėra didelės – 2–3 proc.

Skatinama šeimos ūkių plėtra

Punske ypač populiarūs nedideli šeimos ūkiai, kuriuose ūkininkavimo tradicijos pereina iš kartos į kartą, o vienuose namuose gyvena 2–3 kartos. Nedidelių šeimos ūkių kūrimą skatina ir Lenkijos valstybė: ūkininkams, pasistačiusiems naujus ūkinius pastatus, grąžinama dalis investuotų pinigų, taip pat tam tikrą laiką jie atleidžiami nuo žemės mokesčių, bankai sudaro palankias sąlygas gauti paskolas.

Daugelis ūkininkų ateityje planuoja plėsti ūkius, tačiau juos stabdo aukšta žemės kaina, siekianti net 17 tūkst. zlotų už hektarą. Kodėl taip brangu? Punske gilios žemdirbystės tradicijos: ūkis perduodamas iš rankų į rankas, todėl laisvos žemės beveik nėra. Lenkijos jaunieji ūkininkai ūkio įkūrimui gauna beveik trigubai mažiau lėšų nei mūsų šalies jaunieji ūkininkai. Ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse mokamos išmokos, kurios su tiesioginėmis išmokomis už deklaruotus pasėlius sudaro apie 700 zl/ha.

Nestokoja optimizmo ir idėjų

Punsko valsčiuje ūkininkaujantys lietuviai stebina tautiečius iš Lietuvos. Ūkininko Juozo Pečiulio ūkyje ant gyvenamojo namo stogo sumontuotas saulės kolektorius, absorbuojantis ir nukreipiantis saulės šilumą į karšto vandens gamybos sistemą. Ūkininkas, besiverčiantis pienininkyste, vis dažniau pagalvoja apie galimybę vystyti agroturizmą, nes vieta tokiam verslui čia palanki – puikus kraštovaizdis.

Roberto Kmieliausko ūkis savo sandara netradicinis, susidedantis tarsi iš trijų ūkių: ūkio šeimininkas turi kiaulininkystės ūkį, vienas iš sūnų užsiima pienininkyste, o kitas augina penimus galvijus. Kartu valdoma apie 200 ha žemės ūkio naudmenų. Šeimininkas svečiams iš Lietuvos – ūkininkams ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistams – rodė visą kukurūzų siloso ruošimo ciklą: nuo pjovimo iki suslėgimo ir kaupo uždengimo.

Gražiame ir erdviame name gyvena net keturios ūkininkų Puzauskų kartos. Jaunieji ūkininkai Petras ir Dalia šeimininkauja 40 ha savos žemės, laiko 50 melžiamų karvių. Jas laiko palaidas naujame tvarte, negano, šeria žolių ir kukurūzu silosu (santykis 1:1). Kukurūzų silosą laiko kaupuose, žolės silosą konservuoja ryšuliuose.

Jaunieji ūkininkai ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiauja su Seinų konsultavimo tarnybos specialistais. Konsultantas V. Račis džiaugiasi, kad Petras ir Dalia, atlikę darbus savo ūkyje, aktyviai dalyvauja mokymuose ir susitikimuose. Prieš trejus metus jų darbas buvo įvertintas – ūkininkai apdovanoti II laipsnio Palenkės Agrolygos 2007 premija (tai Lenkijoje organizuojamas konkursas).

Tereselė Radzevičienė kartu su sutuoktiniu Dariumi Radzevičiumi ūkininkauja gyvulininkystės ūkyje. Karvių (melžiamų laiko apie 60) ganyklose negano, nes taip efektyviau panaudojamos turimos žalienos. Karvės po modernią karvidę vaikščioja palaidos. Naujajame tvarte melžimas trunka tik 40 min., o senajame tvarte sugaišdavo apie 2 val. Be to, nereikia rankomis išmesti mėšlo, plauti melžtuvų ir kitų indų – viskas automatizuota. Didžiulį dėmesį ūkininkai skiria ūkio aplinkai, net melžyklos nuotekų neutralizavimo baseinėlis atrodo kaip gėlynas. Ūkyje auginamų dekoratyvinių augalų kolekcija jau viršija 100 įvairių rūšių.

Ūkio šeimininkai, paklausti, ar nebuvo pagundų atsižadėti žemės ūkio ir išvykti į vakarus duonos pasipelnyti, vieningai atsakė, kad jų vieta yra čia, ūkyje, kur gyveno proseneliai. „Įstojus į ES, žemės ūkyje atsivėrė daug naujų galimybių. Dėka ES direktyvų Lenkijoje įvestos pieno kvotos – geras sprendimas, nes reguliuoja pieno kainą rinkoje“, – įsitikinęs D. Radzevičius.

Aplankyti Punsko šeimos ūkiai – gražūs ir tvarkingi, o sutikti ūkininkai nestokoja optimizmo, myli savo žemę ir be galo darbštūs.