Ūkininkavimas kaupiant anglį: žaidimo taisyklės neaiškios, o žaisti reikės

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2022-09-02

© LŽŪKT nuotr.
Ūkininkavimas kaupiant anglį (angl. carbon farming) tampa nauju žaliojo verslo modeliu, pagal kurį įgyvendinama tvaresnė žemės tvarkymo praktika, gali būti generuojami anglies kreditai, bet tai ne vienintelis ūkininkų skatinimo metodas. Tai ir BŽŪP tiesioginės išmokos, kai kurios schemos, teikiančios ūkininkams žinių ir konsultacijų. Vis tik klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau informacijos ieškoti ir ją kaupti neprošal.

Su žaliojo verslo koncepcija, užsienio valstybėse egzistuojančiomis anglies kaupimo ūkininkavimo schemomis, nauda ir rizika, politinius procesus Europos Sąjungoje bei nacionaliniu lygmeniu LŽŪKT konsultantai ir specialistai supažindinti ŽŪM organizuotame nuotoliniame seminare „Anglies kaupimo ūkininkavimas: nuo teorijos iki praktikos“. Kur esame ir ko laukiame?

Žemės ūkio ministro patarėja klimato ir agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė aptarė nacionalinius klimato tikslus ir įsipareigojimus bei jų sąsajas su anglies kaupimo ūkininkavimu. Pasak specialistės, Lietuvos žemės ūkis bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų išmeta apie 22 proc. Tai gana aukštas rodiklis, lyginant su kitomis ES valstybėmis. 2020 m. duomenimis, gyvulininkystė sudarė 42 proc., augalininkystė (žemės ūkio dirvožemiai) – 58 proc. visų žemės ūkio sektoriaus emisijų. Lietuvos tikslai, vadovaujantis Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarke, mažiau ambicingi. Skaičiuojant sektorius, nepatenkančius į vadinamąją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, reikėtų ŠESD emisijas sumažinti 25 proc., lyginant su 2005 m. Tai transportas, energetika, atliekos ir žemės ūkis. Pastarajam numatyta ŠESD emisijas susimažinti 11 proc., lyginant su 2005 m. Pasak žemės ūkio ministro patarėjos, žemės ūkiui keliami vieni mažiausių tikslų.

„Pirmiausia svarbu mažinti ŠESD emisijas, tačiau dalis jų bus neišvengiamos – jas galima subalansuoti didėjančia anglies dioksido absorbcija iš atmosferos. Geriausiai absorbuoja natūralios ekosistemos: miškai, šlapynės, pievos, dirvožemiai. Siekiant paskatinti tvaresnį dirvožemio valdymą ir ekosistemų atkūrimą, neabejotinai svarbus vaidmuo teks ir anglies kaupimo ūkininkavimui“, – sakė K. Simonaitytė.

Paradoksalu, kad BŽŪP 2023–2027 m. Strateginiame plane terminas „anglies kaupimo ūkininkavimas“ tiesiogiai neminimas, bet, pasak K. Simonaitytės, didžioji dalis suplanuotų agroaplinkosaugos veiklų (pirmiausiai ekoschemose, I ramstis) yra anglies kaupimo ūkininkavimo praktikų pavyzdžiai, kur mokama už atliktus veiksmus, o ne už pasiektus rezultatus. Numatytas ekoschemų sąrašas nebaigtas, nes dar nepatvirtintas ES planas.

Vykdant žaliojo verslo modelį, svarbu sykiu laikytis biologinei įvairovei ir apskritai visam gamtiniam turtui palankių ekologinių principų. Ir dabar BŽŪP išmokomis remiamų ekoschemų patenka po anglies ūkininkavimo terminu, kaip antai perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, pievų ir šlapynių tvarkymas, gyvūnų gerovė, mėšlo tvarkymo tvarių technologijų naudojimas ir pan. Ūkininkai, norintys pagerinti savo ūkio agroekologinę būklę, dalyvauja jose arba savanoriškai imasi iniciatyvų. Ateinančiu laikotarpiu ekoschemoms numatyta skirti 753 mln. Eur.

Kas toliau?

Šių metų pabaigoje Europos Komisija pateiks anglies dioksido absorbavimo sertifikato reguliavimo sistemą, kuri, pasak K. Simonaitytės, padės geriau suprasti, kaip veiks bendra ES sistema.

Nacionaliniu lygmeniu bus patvirtintos BŽŪP Strateginio plano 2023–2027 m. priemonės, kurios suteiks pirmines investicijas vykdyti anglies ūkininkavimo veiklą. O šiuo metu baigiamas įgyvendinti „Kurk Lietuvai“ projektas – siekiama parengti anglies kaupimo ūkininkavimo potencialo Lietuvoje vertinimą, kuris vykdomas paraleliai su žaliojo verslo modelio teisiniu reguliavimu. Informacija visuomenę turėtų pasiekti šių metų pabaigoje.

Nors kaip anglies kaupimo ūkininkavimas atrodys praktikoje dar daug diskutuojama, vis tik jau kuriamos privačios iniciatyvos ir pilotiniai projektai, kurie siūlo ūkininkams galimybę dalyvauti anglies ūkininkavimo schemose ir gauti už tai papildomas pajamas, atsiranda ir suinteresuotų žaidėjų iš užsienio. Svarbu dabar suvaldyti rizikas ir konsultuojant ūkininkus padėti jiems išsirinkti iš siūlomų projektų, kad nepatirtų nuostolių, todėl informavimas ir žinių svarba šia tema labai aktuali.

Kokios populiariausios anglies kaupimo ūkininkavimo schemos?

Keturias anglies kaupimo ūkininkavimo praktikas, taikomas užsienyje, apžvelgė Gabija Tamulaitytė ir Aira Paliukėnaitė, „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės. Pasak jų, pasaulyje egzistuoja įvairių anglies kaupimo ūkininkavimo schemų, veikiančių nacionaliniu, regioniniu ar tarptautiniu mastu, apima skirtingas veiklas bei dalį arba visą anglies kaupimo – atlyginimo grandinę. Dažnai tam, kad būtų užtikrinamos visos anglies kaupimo ūkininkavimo schemos paslaugos bei sąžiningas veikimas (matavimo, atsiskaitymo ir tikrinimo sistemos) dalyvauja daugiau nei viena privati, vyriausybinė ar nevyriausybinė organizacija. Štai kelios scemos.

1. Per žemės valdymo praktikas. Kaip tai veikia? Pagrindinis viešasis finansuotojas moka ūkininkams atlygį už klimato kaitą mažinančių ūkininkavimo veiksmų įgyvendinimą (susijusių su pasėliais, dirvožemiu, žemės naudojimu, gyvuliais). Ūkininkas teikia ataskaitas finansuotojui, kuris patikrina, ar viskas gerai. Jei taip, ūkininkui išmokami pinigai. Tokiu principu ir dabar skirstomos BŽŪP išmokos. Taikant įvairias priemones, tokias kaip tarpiniai pasėliai, ražienų laikymas per žiemą, sėjomaina, miško įveisimas ir atkūrimas ir pan. Kaip teigė pranešėjos, taikant šias priemones, anglies kaupimas nestebimas ir netikrinamas, bet šios praktikos taip pat prisideda prie jos kaupimo dirvožemyje.

2. Per maisto grandines. Agromaisto bendrovės moka savo tiekimo grandinės ūkininkams už tai, kad šie mažintų poveikį klimatui, motyvuodamos galimybe gauti kainų priemokas iš klientų arba siekdamos įgyvendinti savo įmonės klimato tikslus. Tokios maisto bendrovės atsakingos už visą įgyvendinimo schemą, t. y. užtikrina matavimo, ataskaitų teikimo ir tikrinimo mechanizmus. Kaip pavyzdį pateikė pieno produktų įmonę Arlą, dirbančią daugiausia Šiaurės Europoje. Ūkininkai, nusprendę dalyvauti šioje schemoje, pildo pačios įmonės sukurtą anketą, susijusią su ŠESD emisijomis, kaip antai gyvulių kiekis, prieauglis, pašarai, ar jie vietiniai ar importuoti, kaip laikomas mėšlas ir kt. Atsakymus tikrina nepriklausomi konsultantai. Jei viskas gerai, ūkininkas papildomai gauna 0,01 Eur/litrą. Už galutinį produktą sumoka klientas.

3. Savanoriška anglies rinka su tarpininkais. Pagrindinis tarpininkas, pvz., nevyriausybinė organizacija ar verslo įmonė nustato, kokia veikla turi būti vykdoma, parengia standartą, o žemės valdytojai ar ūkininkai tai vykdo. Dažniausiai taikant šią schemą formuojami garsieji anglies kreditai, kurie parduodami tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, norintiems kompensuoti iš savo veiklos gaunamas emisijas. Tarpininkas moka ūkininkams už klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimą, stebi ir tikrina jų poveikį ir parduoda anglies (kompensavimo) kreditus privatiems pirkėjams.

Beje, anglies kreditai netapatūs Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai, nes jie neleidžia išmesti daugiau emisijų, t. y. nereiškia, kad jei nusipirksi daugiau anglies kreditų, galėsi padidinti emisijas. Tokios schemos nustato, kad įmonė, norinti nusipirkti anglies kreditų ir taip kompensuoti savo veiklos emisijas, turi būti padarius tam tikrus žingsnius, pvz., apsiskaičiavusi savo veiklos emisijas, planą, kaip jas galima sumažinti. Visuomet lieka tam tikras kiekis emisijų, kurių neįmanoma sumažinti, pvz., dėl energetikos. Ši schema patraukli, nes ja pasinaudoti gali nedidelės įmonės, bendradarbiaudamos su universitetais ir pan. Jos trūkumas – sudėtinga visas įmones patikrinti, ar jų veikla yra skaidri.

4. Sertifikavimo mechanizmai, kuriuos sudaro žymios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Standartais gali naudotis ūkininkai, žemės savininkai, tiek ir kitos organizacijos, kurios nori dirbti su ūkininkais, sertifikuoti anglies kreditus ir juos parduoti savanoriškoje rinkoje. Ūkininkai įgyvendina klimato kaitos švelninimo priemones pagal patvirtintas metodikas, kad gautų kreditus (kompensavimui), kuriais jie tiesiogiai prekiauja su pirkėjais. Sertifikavimo mechanizmu siekiama užtikrinti, kad kreditai atitinka aukštos kokybės, unikalius klimato kaitos švelninimo ir (arba) sekvestracijos (t. y. lygiaverčius emisijų šalinimui ir (arba) mažinimui kituose sektoriuose, todėl jais galima prekiauti). Trūkumas – norint patekti į sertifikavimo mechanizmą, reikia turėti nemažai lėšų, todėl pavieniams ūkininkams patekti praktiškai neįmanoma.

Svarbu įvertinti naudą ir riziką

Na, apie žaliojo verslo modelio naudas daugmaž žinome, jų tikrai nemažai: už sugeneruotus anglies kreditus gaunamos papildomos pajamos, be to, skatinamas aplinkai palankus ūkininkavimas ir žemės tvarkymo praktika, įgyvendinami prisiimti klimato kaitos tikslai, ŠESD emisijų mažinimas, dirvožemio, vandens apsauga, efektyvesnis išteklių naudojimas, CO₂ pašalinimas iš atmosferos ir jos kaupimas dirvožemyje bei geresnė agroekologinė būklė.

Kadangi anglies kaupimo ūkininkavimas yra naujas verslas, rizikos taip pat yra nemažai. Viena jų – trumpalaikiai rezultatai. Žemės ūkio praktika laikoma mažiau stabilia, nes ūkininkas po metų ar penkerių gali pakeisti ūkininkavimo technologijas, pvz., nearimę pakeisti arimu. Taigi sukaupta anglis vėl grįš į orą. Degant miškui, išgaruoja visa sukaupta anglis ir pan. Variantų daug. Kad to būtų išvengta, kitose valstybėse įvedami finansiniai buferiai, t. y. už parduodamus anglies kreditus išmokama ne visa suma. Dalis jos pasiliekama nenumatytiems atvejams.

Dar viena rizika – atsiranda nepatikimų schemų, kai bandoma ūkininkus ir kitus žemės valdytojus apgauti ir už kreditus sumokėti labai mažą dalį ar rekomenduojama pasirašyti dešimtmetį trunkančias sutartis, kuriose ūkininkai teisiniais argumentais įpareigojami. Pavyzdžiui, ūkininkas pasiima paskolą iš įmonės. Pastaroji kaip paskolos dalį nurodo dalyvauti anglies kaupimo ūkininkavime. Tuomet ūkininkas praranda galimybę keisti ūkininkavimo praktikas. O galbūt jis iš viso nenorėjo dalyvauti jokioje schemoje.

Gali pasitaikyti ir įtartinai žalių projektų, kai deklaruojama, kad dalyvaujant jų veikloje bus sukaupiama labai daug anglies, o po to išaiškėja, kad projektai registruoti nacionaliniame parke.

Suprantama, kad niekas nenori mokėti už kreditus, kurie sukaupti neįdedant jokių pastangų. Anglies kaupimo ūkininkavimo schemose nebūtų pripažįstamas projektas, pvz., kuriame numatyta savaime užaugantis miškas. O štai, jei nederlinga žemė apsodinama mišku, toks plotas tiktų į anglies kaupimo ūkininkavimo schemas.

Atsiranda ir netinkamų projektų, kuriais net padaroma žala aplinkai. Sakykime, pievoje, kurioje yra gausi biologinė įvairovė, nuspęsta įgyvendinti anglies kaupimo projektą, todėl ji apsodinama mišku. Taigi, mažėja biologinė įvairovė, pasikeičia ekologinė situacija, mažėja pievų skaičius ir pan.

Svarbu, kad ūkininkas nedalyvautų keliose schemose, kad tas pats anglies kreditų kiekis nebūtų registruojamas skirtingai, ir ūkininkui nebūtų pritaikytos sankcijos, juk niekas nenori mokėti kelis kartus už tą pačią veiklą. Rizikai suvaldyti sudaromi projektų registrai, kuriuose galima pasitikrinti projektus ir koks ūkininkas ar žemės savininkas dalyvauja kurioje schemoje.

Konsultavimo tarnybos specialistai teiravosi, kiek Žemės ūkio ministerija planuoja reguliuoti anglies kaupimo procesą ir kuria kryptimi konsultuoti besidominčius ūkininkus.

ŽŪM atstovių teigimu, konkrečių patarimų šiandien nėra. Tikimasi, kad iki metų pabaigos bus patvirtintas Europos Komisijos, nacionalinis reglamentas ir tai suteiks daugiau aiškumo. Dabar, pasak ŽŪM specialisčių, svarbu ūkininkus informuoti apie anglies kaupimo ūkininkavimo naudą, aptarti ir įvertinti rizikas. Leisti ūkininkams apsispręsti dėl iniciatyvų. Jei tai pilotiniai projektai, kur galima pasibandyti metus ar dvejus, pamatyti pliusus ir minusus, tai sveikintina. Taip sukaupiama patirtis, bet jei tai ilgalaikiai įsipareigojimai iš neaiškių organizacijų ar naujų schemų, reikėtų žiūrėti atsargiai. Pati kreditų rinką po 5 metų tikrai atrodys kitaip nei dabar.

Taigi, iki 2030 m. ūkininkavimas kaupiant anglį yra savanoriškas, tad turime aštuonerius metus kaupti žinias, konsultuotis, dalyvauti pilotiniuose projektuose, įvertinti naudą ir apskaičiuoti riziką.