Žemės ūkis skaitmeninėmis akimis: 2024 m. ŪADT duomenų analizė Šakių rajone

Monika Lukošienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mažeikių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-11-17

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra moderni informacinė sistema, skirta rinkti, apdoroti ir analizuoti žemės ūkio veiklos duomenis. Ši sistema leidžia ūkininkams ir žemės ūkio specialistams tiksliau stebėti pasėlių būklę, gyvulių augimą, ūkio išteklių panaudojimą bei kitus svarbius rodiklius, kurie yra būtini efektyviam ūkio valdymui. Naudojant ŪADT, galima geriau suprasti regiono žemės ūkio tendencijas, įvertinti ūkininkavimo rezultatus ir priimti pagrįstus sprendimus siekiant didinti produktyvumą bei tvarumą.

Šiame straipsnyje analizuojami ŪADT duomenys, surinkti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro darbuotojų, kurie rinko informaciją užpildydami 45 respondentų anketas ir pateikė ŪADT tinklui. Duomenys buvo importuojami remiantis iš anksto parengtais klausimynais, apimančiais pagrindinius žemės ūkio veiklos aspektus, tokius kaip pasėlių derlingumas, gyvulių skaičius, technologijų taikymas ir išteklių naudojimas. Ši metodika užtikrina sistemingą ir palyginamą duomenų rinkimą, leidžiantį išsamiai įvertinti Šakių rajono žemės ūkio situaciją.

Analizės tikslas – atskleisti Šakių rajono žemės ūkio veiklos ypatumus, palyginti gautus rezultatus su bendru Lietuvos vidurkiu, identifikuoti pagrindinius iššūkius ir galimybes, taip pat pateikti rekomendacijas, skirtas ūkininkavimo efektyvumo ir tvarumo didinimui rajone. Tokiu būdu siekiama prisidėti prie tikslingesnio žemės ūkio valdymo ir regiono ekonominės plėtros.

Pagal 1 pav. primilžio iš vienos karvės duomenis 2022–2024 metais, pastebima, kad Šakių rajono pieno ūkiai nuosekliai viršijo Lietuvos vidurkį.

1 pav. Primilžio palyginimas tarp Šakių r. ir Lietuvos vidurkio 2022–2024 m.

2022 m. Šakių rajone vidutinis primilžis siekė 5,91 tonos, kai tuo tarpu šalies vidurkis buvo 4,77 tonos – skirtumas sudarė net 1,14 tonos. 2023 m. abu rodikliai šiek tiek sumažėjo (atitinkamai iki 5,47 t ir 4,70 t), tačiau Šakių rajonas išlaikė pranašumą – 0,77 tonos. 2024 m. fiksuotas reikšmingas augimas: Lietuvos vidurkis pakilo iki 5,34 tonos, o Šakių rajone – iki 6,59 tonos, t. y. 1,25 tonos daugiau nei šalies mastu.

Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad Šakių rajono ūkininkai aktyviai diegia modernias gyvulininkystės technologijas, investuoja į geresnę karvių genetiką bei šėrimo kokybę. Taip pat galima išskirti kvalifikuotą darbo jėgą ir glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri padeda priimti efektyvesnius sprendimus ūkinėje veikloje. Be to, didesnį produktyvumą gali lemti ir palankesnės sąlygos karvėms laikyti bei bandų sveikatos priežiūra.Tokie veiksniai prisideda prie aukštesnio pieno primilžio bei geresnių gyvulininkystės rodiklių visame regione.

Ne mažiau svarbus yra ir ūkininkų domėjimasis naujausiomis technologijomis bei dalyvavimas mokymuose, kurie leidžia taikyti pažangius sprendimus kasdienėje veikloje. Be to, galima pastebėti augantį dėmesį gyvūnų gerovei, kas taip pat turi teigiamos įtakos produktyvumui ir pieno kokybei.

2 paveiksle lyginant parduotos produkcijos kainas Šakių rajone su Lietuvos vidurkiu, matyti tam tikros tendencijos.

2 pav. Parduoto pieno kainų palyginimas tarp Šakių r. ir Lietuvos vidurkio 2022–2024 m.

2022 m. Šakių rajone produkcijos kaina siekė 464,91 Eur/t ir buvo aukštesnė už šalies vidurkį (450,90 Eur/t), o tai rodo, kad tuo metu ūkininkai šiame regione galėjo gauti didesnes pajamas už parduotą produkciją. Tačiau 2023 m. kainos smuko visoje šalyje, ir Šakių rajone fiksuota dar žemesnė nei vidutinė kaina – 309,66 Eur/t, kai tuo metu Lietuvos vidurkis siekė 324,79 Eur/t.2024 m. situacija šiek tiek pagerėjo, tačiau Šakių rajono kaina (359,54 Eur/t) vis dar išliko žemesnė nei šalies vidurkis (368,96 Eur/t).

Šie skirtumai gali būti nulemti kelių priežasčių. Viena jų – rinkos sąlygos ir sutartys, kurias ūkininkai sudaro su supirkėjais: kai kuriuose regionuose, priklausomai nuo konkurencijos ar logistikos išlaidų, gali būti siūlomos mažesnės kainos. Taip pat įtakos gali turėti produkcijos kokybė, perdirbimo įmonių koncentracija regione bei paklausos ir pasiūlos santykis konkrečiu laikotarpiu. 2023 metais ryškesnis kainos kritimas Šakių rajone galėjo būti susijęs su laikinais rinkos svyravimais ar didesne konkurencija tarp gamintojų.

Apibendrinant galima teigti, kad Šakių rajonas išsiskiria pažangiu požiūriu į pienininkystės sektorių, o nuoseklus primilžio augimas rodo tiek ūkinių sprendimų kokybę, tiek potencialą tolimesniam sektoriaus vystymuisi. Šie rodikliai ne tik įrodo efektyvesnį ūkio valdymą, bet ir gali būti sektinas pavyzdys kitiems Lietuvos regionams. Nors 2022 m. Šakių rajono ūkininkai galėjo džiaugtis palankesnėmis kainomis nei šalies vidurkis, pastaraisiais metais jų pozicijos šiek tiek susilpnėjo. Tai rodo, kad siekiant stabilumo ir didesnio pelningumo, svarbu ne tik efektyvi gamyba, bet ir aktyvus dalyvavimas rinkoje bei gebėjimas prisitaikyti prie jos pokyčių.

Analizuojant 3 pav. kviečių derlingumo duomenis Šakių rajone ir lyginant juos su Lietuvos vidurkiu, matyti skirtingos tendencijos tarp vasarinių ir žieminių kviečių.

3 pav. Kviečių derlingumo palyginimas tarp Šakių r. ir Lietuvos vidurkio 2022–2024 m.

2022 ir 2023 m. Šakių rajone vasarinių kviečių derlingumas buvo gerokai didesnis nei šalies vidurkis – atitinkamai 5,32 t/ha ir 5,76 t/ha, kai Lietuvos vidurkis siekė tik 3,82 t/ha ir 3,65 t/ha. Tai leidžia daryti prielaidą, kad regione buvo taikomos pažangesnės auginimo technologijos, naudotos derlingesnės veislės ar buvo palankesnės gamtinės sąlygos. Tačiau 2024 m. situacija pasikeitė – vasarinių kviečių derlingumas Šakių rajone smuko iki 3,84 t/ha ir beveik susilygino su Lietuvos vidurkiu (3,91 t/ha), greičiausiai dėl nepalankių oro sąlygų. Tuo tarpu žieminių kviečių derlingumas 2022 m. Šakių rajone buvo kiek mažesnis nei šalies vidurkis, tačiau palaipsniui augo ir 2024 m. jau viršijo vidutinį lygį (5,78 t/ha Šakių r. 5,65 t/ha Lietuvoje). Šie pokyčiai leidžia daryti išvadą, kad žieminiai kviečiai regione tampa stabilesniu ir pelningesniu pasirinkimu, ypač kintančių klimato sąlygų kontekste, o ūkininkų gebėjimas prisitaikyti ir tobulinti auginimo praktiką duoda teigiamų rezultatų.

4 paveiksle pateiktas kviečių kainų palyginimas tarp Šakių r. ir Lietuvos vidurkio 2022–2024 m.

4 pav. Kviečių kainos palyginimas tarp Šakių r. ir Lietuvos vidurkio 2022–2024 m.

Šakių rajono kviečių supirkimo kainos 2022–2024 m. laikotarpiu iš esmės sekė Lietuvos vidurkio tendencijas, tačiau kai kuriais metais pastebimi reikšmingi skirtumai. 2022 m. tiek vasarinių, tiek žieminių kviečių kainos Šakių rajone buvo šiek tiek mažesnės nei šalies vidurkis, tačiau 2023 m. situacija apsivertė – abiejų rūšių kviečių kainos rajone viršijo Lietuvos vidurkį, kas gali rodyti aukštesnę derliaus kokybę ar aktyvesnę konkurenciją tarp supirkėjų. 2024 m. vasarinių kviečių kainos Šakiuose vėl smarkiai atsiliko nuo vidurkio (beveik 16 €/t mažiau), o žieminių – beveik susilygino su šalies vidurkiu. Šiuos kainų svyravimus gali lemti įvairūs veiksniai: metinė derliaus kokybė, supirkimo sąlygų skirtumai, logistikos išlaidos ar išankstiniai tiekimo susitarimai. Todėl kainų skirtumai tarp regiono ir šalies vidurkio yra dinamiški ir dažnai priklauso nuo konkrečių metų aplinkybių.

Žemės ūkio pelningumo rodikliai parodo, kaip efektyviai žemės ūkio veikla generuoja pelną iš turimų išteklių ir investicijų. Svarbiausi šie rodikliai yra grynasis pelningumas bei grynasis pelningumas be dotacijų. Jie leidžia įvertinti ne tik bendrą ūkio finansinę būklę, bet ir tai, kaip efektyviai ūkininkas valdo sąnaudas – pavyzdžiui, trąšų, kuro, darbo jėgos ar technikos išlaidas. Pelningumui taip pat daro įtaką grūdų, pieno ar mėsos supirkimo kainos bei derliaus kokybė ir kiekis. Pastaraisiais metais šie rodikliai dažnai svyruoja dėl nepastovių klimato sąlygų, kainų pokyčių pasaulinėje rinkoje bei augančių gamybos sąnaudų. Todėl analizuojant pelningumą svarbu vertinti ne tik finansinius duomenis, bet ir platesnį ekonominį bei agronominį kontekstą.

1 lentelė. Ekonominiai rodikliai Šakių rajone

Analizuojant grynojo pelningumo rodiklius Šakių rajone ir lyginant juos su Lietuvos vidurkiu 2022–2024 m., pastebimos neigiamos tendencijos abiejuose lygmenyse, tačiau skirtumai rodo, kad Šakių rajone padėtis išlieka kiek stabilesnė. 2022 m. Šakių rajono grynasis pelningumas buvo 0,36 (be dotacijų – 0,18), o tai beveik atitiko šalies vidurkį – 0,39 (be dotacijų – 0,10). Tai rodo, kad dotacijos turėjo reikšmingą teigiamą poveikį pelningumui, ypač Šakiuose. Tačiau 2023 m. pelningumas smuko tiek rajone (iki 0,20 ir 0,05 be dotacijų), tiek visoje Lietuvoje (iki 0,17 ir –0,26 be dotacijų), o 2024 m. kritimas dar labiau paaštrėjo – Šakių rajone rodiklis be dotacijų tapo neigiamas (–0,02), o šalies vidurkis pasiekė –0,19 (ir –0,23 be dotacijų). Tai leidžia daryti prielaidą, kad pagrindinės pelningumo mažėjimo priežastys yra susijusios su makroekonominiais iššūkiais: augančiomis sąnaudomis, galimai mažėjančia produkcijos paklausa, energetikos kainų šuoliais ar darbo jėgos trūkumu. Dotacijos laikinai švelnino šiuos veiksnius, tačiau jų nepakako sustabdyti ilgalaikio pelningumo kritimo.

Šakių rajonas, lyginant su vidurkiu, vis dar išsiskiria geresniais rezultatais. Tai gali rodyti efektyvesnį ūkių valdymą ar stipresnį vietinių žemės ūkio įmonių prisitaikymą prie ekonominių pokyčių.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas