Zarasų rajono respondentinių ūkių duomenų analizė

Gražina Filipavičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro apskaitos konsultantė

2011-11-07

Į ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) atrenkami ūkiai, atspindintys ūkių visumą. Apie ją sprendžiama iš visuotinio žemės ūkio surašymo ar panašaus pobūdžio tyrimų duomenų. Duomenis į ŪADT teikia visų rajonų respondentiniai ūkiai.

Zarasų rajone duomenis už 2010 metus pateikė 14 respondentinių ūkių. Atliekant šių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, buvo lyginami 2010 ir 2009 metų duomenys.

Beveik visuose ūkiuose 2010 metais buvo sodinamos bulvės. Septyniuose ūkiuose sėjami miežiai, trys ūkiai augino avižas. Kitos grūdinės kultūros (rugiai, kviečiai, kvietrugiai, grūdinių mišinys) auginti vos pas vieną, kitą ūkininką. Visų augalų derlingumas, palyginti su 2009 metų derlingumu, sumažėjo. Tam turėjo įtakos nepalankios metereologinės sąlygos.

Iš vienos karvės 2010 metais primelžta 4512 kg, palyginti su 2009 metais, 983 kg daugiau. Primilžių didėjimą lėmė geresnė ruošiamų pašarų kokybė, kadangi didžioji dalis ūkių, pasinaudoję ES parama, įsigijo modernesnės ir našesnės pašarų ruošimo technikos.

Augalininkystės bendroji produkcija sudarė 51,5 proc., o gyvulininkystės – 48,5 proc. visos bendrosios produkcijos. Bendrosios produkcijos struktūra pagal atskirus ūkius matosi pateiktoje diagramoje.

Bendrosios produkcijos struktūra rajono respondentiniuose ūkiuose.

Augalininkystės bendroji produkcija (vidutiniškai rajone), 2010 metus lyginant su 2009 metais, padidėjo 1034 Lt, o gyvulininkystės – 12419 Lt. Bendrosios produkcijos didėjimui įtakos turėjo didesnės supirkimo kainos. Bendrasis gamybinis pelnas 2010 metais padidėjo 14000 Lt. Pelnas iš gamybinės komercinės veiklos gautas tik penkiuose ūkiuose, kiti ūkiai dirbo nuostolingai. Tam didžiausią įtaką turėjo padidėjusios ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos.

Turimo turto panaudojimo efektyvumas 2010 metais sumažėjo: šis rodiklis 2010 metais buvo 0,14, kai tuo tarpu 2009 metais – 0,25.

Per 2010 metus mažiau lėšų skolintasi iš bankų, taip pat sumažėjo įsiskolinimai įmonėms. Skolos-nuosavybės koeficientas 2010 metais buvo 0,024, kai tuo tarpu 2009 m. – 0,062.