Zarasų rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų apžvalga

Gražina Filipavičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro apskaitos konsultantė

2015-11-11

ES šalyse sukurta unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), kuris naudojamas bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Kiekviena ES šalis teikia į tinklą savo šalių ūkių duomenis, nes tai pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Į ŪADT patenka duomenys iš visų Lietuvos rajonų. Šiais metais buvo apibendrinti ir į ŪADT pateikti 15 Zarasų r. respondentinių ūkių duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkiai į ES ŪADT atrenkami pagal tam tikrus požymius, kurie atspindi atskirų šalių ūkių visumą. Apie ją dažniausiai sprendžiama iš visuotinio gyventojų surašymo, įvertinus atskiros šalies ūkių struktūrą. Iš Lietuvos į ŪADT patenka ūkių duomenys iš visų rajonų.

Zarasų rajone už 2014 m. nustatyta 23 ūkių tipologija ir į ŪADT atrinkti 15 ūkių, 5 ūkininkai duomenis į ŪADT teikia jau daugiau kaip 15 metų, kiti ūkiai taip pat jau ne vienus metus yra respondentiniai, 1 ūkininkas duomenis pradėjo teikti pirmus metus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Skelbiami tik apdoroti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Respondentinių rajono ūkių veiklos apžvalga

Zarasų rajone vyrauja mišrūs ūkiai, užsiimantys gyvulininkyste ir augalininkyste. Tik 1 respondentinis ūkis užsiima vien augalininkyste. Rajone daugėja ūkių, kuriuose auginami mėsiniai galvijai. 2014 m. rajono respondentiniuose ūkiuose laikytos vidutiniškai 9 melžiamos karvės, tai yra 2,2 karto daugiau negu vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose, nors primilžis iš karvės (4470 kg) buvo 680 kg mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje (5150 kg).

1 pav. Primilžis iš karvės Zarasų rajono ūkiuose 2014 m., t

Zarasų rajono žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl augalininkystės produkcijos derlingumas mažesnis negu vidutiniškas Lietuvoje. Kviečių derlingumas 2013–2014 m. buvo beveik per pusę mažesnis negu vidutiniškas Lietuvoje, rugių, vasarinių miežių, kvietrugių derlingumas mažesnis 12–50 procentų.

Kviečių, rugių, vasarinių miežių derlingumas 2014 m., palyginti su 2013 m., truputį padidėjo, o avižų, kvietrugių ir bulvių – sumažėjo (2 pav.). 2014 m. geriausiai užderėjo žieminiai kviečiai, nors jie auginti tik dvejuose ūkiuose.

2 pav. Vidutinis grūdinių augalų derlingumas, t/ha

Nepalankios ūkininkavimo sąlygos turėjo įtakos ir bendrajai produkcijai. 2014 m. jos gauta 31594 Lt mažiau negu vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose. Zarasų rajono ūkiai iš gamybinės komercinės veiklos 2014 m. patyrė 27904 Lt nuostolio, kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvos respondentiniai ūkiai gavo 7130 Lt pelno. 2014 m. rajone pelningai dirbo tik 1 ūkis, o 2013 m. pelno iš gamybinės komercinės veiklos gavo 2 ūkiai.

Zarasų rajono ūkiai labai priklausomi nuo paramos, t. y. tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir pan.

Kai kurių ūkių subsidijų dalis pajamose sudaro net 61–97 procentus (3 pav.). Tai daugiausia mėsinius gyvulius auginantys ūkiai, kurie plečia gyvulių bandas ir jų pardavimo pajamų lygis dar žemas. Rajone subsidijų gamybai dalis pajamose sudaro vidutiniškai 58,24 proc., o Lietuvos respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai – 22,71 procento.

3 pav. Subsidijų dalis pajamose 2014 m. Zarasų rajono ūkiuose

Zarasų r. respondentiniai ūkiai yra pakankamai stabilūs. Tai atspindi kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kad 95,01 proc. viso turto ūkiai įsigijo nuosavomis lėšomis (Lietuvoje šis rodiklis yra vidutiniškai 84,68).

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo ūkiui kyla didesnė finansinė rizika. Zarasų rajone bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2014 m. buvo tik 0,05.

Rajono respondentiniai ūkiai yra sukaupę pakankamai apyvartinių lėšų ir pajėgūs trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Turto apyvartumo rodiklis rajone – vidutiniškai 0,14, o Lietuvoje – vidutiniškai 0,31. Mažesnė šio rodikio reikšmė rodo, kad Zarasų rajono ūkiai nepakankamai efektyviai valdo savo turtą, t. y. 1 turto litas 2014 m. sukūrė pajamų už 0,14 lito.

Parengta pagal Zarasų rajono respondentinių ūkių analizę.