Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Zarasų rajono respondentinių ūkių 2013 metų duomenų analizė
Gražina Filipavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2014-09-10
Ūkių duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių, jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, valstybės parama, turtas ir pan.).
Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informcija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama. Skelbiami tik apdoroti duomenys, parodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.
Zarasų rajono respondentinių ūkių rezultatai
Zarasų rajone duomenis už 2013 m. pateikė 15 respondentų. Atliekant respondentinių ūkių gamybinės ir finansinės veiklos analizę, palyginti 2013 m. rajono respondentinių ūkių duomenys su Lietuvos 2012 m. vidutiniais duomenimis.
Iš lentelės matyti, kad rajono respondentiniuose ūkiuose grūdinių žemės ūkio augalų (išskyrus avižas) derliai beveik du kartus mažesni negu vidutiniškai Lietuvoje.
Rajono respondentiniuose ūkiuose laikomoma vidutiniškai po 8 melžiamas karves, t. y. 1,6 karto daugiau negu Lietuvoje, bet iš karvės primelžiama 719 kg mažiau pieno, o pieno savikaina (iš kintamųjų sąnaudų) rajono ūkiuose didesnė 0,13 Lt/kg.
Beveik visuose Zarasų rajono ūkuose auginami gyvuliai, todėl gyvulininkystės bendroji produkcija sudaro 53,61 proc., o augalininkystės – 46,39 proc. visos bendrosios produkcijos. 2013 m. gauta 33 638 Lt bendrosios produkcijos mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje. Bendrasis gamybinis pelnas buvo beveik 2 kartus mažesnis negu Lietuvos vidurkis.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Vienas iš veiklos efektyvumo rodiklių yra kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris parodo, kokį procentą turte sudaro nuosavybė. Zarasų rajone šis rodiklis yra aukštesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Rajone vidutiniškai 94,82 proc. viso turto įsigyta nuosavomis lėšomis.
Bendrojo įsiskolinimo koeficientas parodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Zarasų rajono ūkių bendrasis įsiskolinimas yra mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje, t. y. rajono ūkiai veiklai finansuoti skolintų lėšų naudoja 2,6 karto mažiau.
Turto apyvartumo rodiklis parodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo vienas ūkio veikloje panaudotas turto litas arba kokia dalis ūkio turto panaudota uždirbant pajamas. Rajono ūkiuose nepakankamai efektyviai valdomas turtas – vienas ūkio veikloje panaudotas turto litas uždirbo 1,8 karto mažiau pajamų, negu vidutiniškai Lietuvoje. Mažesnį efektyvumą lėmė tai, kad rajono žemės nėra derlingos, gaunama mažiau produkcijos, mažesnės pardavimų apimtys.
Zarasų rajone tik 2 respondentiniai ūkiai gavo pelno, visų kitų ūkių vienas pardavimų litas grynojo pelno neuždirbo, ūkiai buvo nuostolingi.
Zarasų rajono žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl gaunamų kompensacinių išmokų dalis yra didesnė negu vidutiniškai Lietuvoje. Rajono ūkiuose subsidijų dalis pajamose sudaro 56,12 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje – 19,75 procento. Ūkiai yra labai priklausomi nuo paramos (tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus, kvotinį pieną ir pan.).
Parengta pagal Zarasų rajono respondentinių ūkių analizę.
