Zarasų rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizė

Gražina Filipavičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro apskaitos konsultantė

2012-10-28

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) Lietuvoje veikia nuo 1996 metų. Tinklo duomenys siunčiami į Europos Komisijos ŪADT bazę ir naudojami ES bendrosios politikos pokyčiams stebėti. Ūkių veiklos rezultatų tyrimams atrenkami ūkiai atsižvelgiant į du pagrindinius rodiklius: ūkio ekonominį dydį, kuris išreiškiamas europinio dydžio vienetu EDV, bei ūkio tipą, kuris parodo ūkio specializaciją. Zarasų rajono biuras 2011 m. į ŪADT pateikė 14 ūkių duomenis.

Pagrindiniai ūkininkavimo tipai Zarasuose – pienininkystė (5 ūkiai), mišrus augalininkystės, žolėdžių gyvulių (3 ūkiai), avių, ožkų ir kitų žolėdžių gyvulių auginimo bei pienininkystės ir galvijų auginimo (po 2 ūkius). Zarasų rajono žemės yra didelio nepalankumo ūkininkauti vietovėse, todėl tik vienas ūkis užsiima vien augalininkyste. Ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų. Septyniuose ūkiuose auginamos įvairūs grūdiniai augalai, bet didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams. Vidutinis auginamų augalų derlingumas 2011 m. buvo: miežių – 1,99 t/ha, avižų – 2,08 t/ha, kviečių – 1,69 t/ha, rugių – 1,1 t/ha, bulvių – 15,82 t/ha.

Rajone laikomos vidutiniškai 6 melžiamos karvės, primilžis iš vienos karvės – 4 448 kg pieno. Respondentiniuose ūkiuose pieno savikaina (iš kintamųjų išlaidų) buvo 0,44 Lt.

Bendroji produkcija 2011 m. sudarė 73906 litus. Nors, lyginant su 2010 m., bendroji produkcija padidėjo 11 proc., bendrasis gamybinis pelnas padidėjo 10 proc., bet iš gamybinės komercinės veiklos patirta vidutiniškai 13 304 Lt nuostolio. Tik 4 ūkiai dirbo pelningai. Tam didžiausios įtakos turėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos.

Subsidijų dalis respondentinių ūkių pajamose sudarė vidutiniškai beveik 55 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje 2010 m. – 28 procentus.

Turto apyvartumas rajono respondentiniuose ūkiuose

Turto apyvartumo rodiklis parodo, kaip efektyviai ūkis naudoja išteklius, t. y. kiek pardavimo pajamų uždirba vienas ūkio veikloje panaudotas turto litas. Zarasų rajono ūkiai turimus išteklius 2011 m.naudojo neefektyviai. Vienas turto litas uždirbo vidutiniškai 0,14 Lt pajamų, kai tuo tarpu vidutiniškai Lietuvoje – 0,22 Lt. Tik trijuose ūkiuose šis rodiklis yra aukštesnis už Lietuvos vidurkį. Pasiektas žemesnis rodiklis, nes rajono ūkininkai pastaraisias metais daugiau investavo į ilgalaikį turtą (šienavimo, žolinių pašarų gamybos techniką), kuris technologiškai gamyboje naudojamas sezoniškai, trumpą laikotarpį. Įsigyta našesnės, galingesnės technikos, nors ūkiai yra palyginti smulkūs.

2011 m. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su 2010 m., šiek tiek didėjo bendrasis įsiskolinimas ir 2011 m. buvo 0,03. Šis rodiklis parodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Taigi matome, kad Zarasų rajono respondentinių ūkių veikla finansuojama daugiausia nuosavomis lėšomis.