Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Zarasų r. respondentinių ūkių analizė
Gražina Filipavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2024-12-18
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Visose Europos Sąjungos šalyse atliekami ūkių, gaminančių prekinę žemės ūkio produkciją, tyrimai. Duomenys pateikiami į bendrą informacinę sistemą – Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Zarasų r. biuras į ŪADT 2023 m. pateikė 18 ūkių duomenis.
Ūkiai į ŪADT atrenkami pagal ekonominį dydį, tipą ir reprezentuoja visų ūkių visumą. Respondentinių ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptį, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininkų amžių ir pan. Tai užtikrina atskirų ūkių grupių rezultatų palyginamumą. Tokiais susistemintais ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, formuojant bendrąją žemės ūkio politiką, priimant atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.
Zarasų r. biuras į ŪADT 2023 m. pateikė 18 ūkių duomenis. Pagrindinė šių ūkių veiklos kryptis – mėsinė galvijininkystė (8 ūkiai) ir pienininkystė (5 ūkiai). Mišria veikla užsiėmė 5 ūkiai, ir juose vyraujanti veikla buvo gyvulininkystė.
1 pav. Zarasų r. ūkių pasiskirstymas pagal ūkio veiklos tipą
Zarasų r. ūkiuose auginamos ir grūdinės kultūros, bet javų plotai sudaro nedidelę dalį žemės ūkio naudmenų. Beveik visas grūdinių kultūrų derlius sunaudojamas galvijams šerti.
1 lentelė. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha
Iš lentelės duomenų matyti, kad visų grūdinių kultūrų derlingumas Zarasų r. ūkiuose daug mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos ūkiuose. Zarasų r. ūkiuose 2023 m. grūdinių kultūrų derlingumai buvo 1,3–2,8 karto mažesni negu vidutiniškai Lietuvoje. Pastarieji metai nebuvo itin palankūs ūkininkauti dėl sudėtingų gamtinių reiškinių (liūtys, sausros).
2 lentelė. Zarasų r.2021–2023 m. vidutinis sąlyginių gyvulių skaičius, vnt.
Iš lentelės duomenų matyti, kad sąlyginių gyvulių skaičius yra beveik du kartus didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Zarasų r. žemės nenašios, priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės plotų. Būtent dėl šios priežasties, rajone plėtojama gyvulininkystė.
Ekonominiai rodikliai
Išanalizavus ekonominius rodiklius, matyti, kad jie gerokai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.
3 lentelė. Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai 2021–2023 m.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Zarasų r. ūkių grynasis pelningumas 2021–2023 m. buvo didesnis nei Lietuvos ūkių. Tačiau analizuojant grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklį, galima daryti išvadą, kad ūkiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, visais metais dirbo nuostolingai. Zarasų r. ūkiai patirtų vidutiniškai 0,07–0,36 Eur nuostolio nuo kiekvieno pardavimų euro, jei negautų tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir kt. Todėl subsidijos ūkiams gyvybiškai svarbios, leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį.
Skolos rodiklis rodo ūkių finansinę riziką, jų stabilumą. Kuo didesnė skolos rodiklio reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui, sklandžiai jo veiklai. Rekomenduojama skolos rodiklio reikšmė – ne didesnė kaip 0,6, t. y. visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto vertės. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis buvo beveik per pusę mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių. Zarasų r. ūkių skolintos lėšos sudarė 12–13 proc., o Lietuvos ūkių – 23–24 proc. viso ūkio turto. Zarasų r. ūkiai skolinasi atsakingai, tačiau atsargus skolinimasis dažnam ūkiui užkerta kelią plėtrai, apriboja naujų investicijų įsigijimo galimybę ir dėl to ūkiai tampa mažiau konkurencingi rinkoje.
