Zarasų r. respondentinių ūkių 2024 m. duomenų apžvalga

Gražina Filipavičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė

2025-11-18

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Zarasų rajone duomenis į ŪADT už 2024 metus pateikė 18 respondentų: 6 pienininkystės, 5 mėsinės galvijininkystės, 4 mišrūs ūkiai ir 3 augalininkystės ūkiai. Kokios įžvalgos?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimą žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, valstybės parama ir pan.). Susistemintais ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, formuojant bendrąją žemės ūkio politiką, priimant sprendimus. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, neskelbiama.

Zarasų rajone duomenis į ŪADT už 2024 metus pateikė 18 respondentų: 6 pienininkystės, 5 mėsinės galvijininkystės, 4 mišrūs ūkiai ir 3 augalininkystės ūkiai. Atliekant respondentinių ūkių veiklos analizę, analizuoti 2022–2024 m. rajono respondentinių ūkių duomenys bei palyginti 2024 m. rajono duomenys su Lietuvos respondentų 2024 m. vidutiniais duomenimis.

Derlingumo duomenys

Zarasų rajone ganyklos ir pievos sudarė didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų, bet augintos ir grūdinės kultūros. Pardavimui dažniausiai auginti rugiai, kvietrugiai, kviečiai, tačiau didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams.

1 pav. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha

Iš grafiko matyti, kad beveik visų grūdinių kultūrų derlingumas Zarasų rajono ūkiuose mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos ūkiuose. Geriausiai derėjo žieminiai kvietrugiai. 2024 m. jų derlingumas viršijo vidutinį Lietuvos derlingumą 0,74 t/ha. Vasariniai kviečiai nesiekia vidutinio Lietuvos derlingumo, bet atotrūkis nėra ženklus. Mažiausias derlingumas pasiekiamas auginant avižas. 2024 m. jų derlingumas tesiekė 68 proc. Lietuvos vidurkio. Zarasų rajone mažiausi visų kultūrų derliai gauti 2023 m. Tai lėmė itin nepalankios gamtinės sąlygos.

Gyvulininkystės duomenys

Melžiamų karvių skaičius tiek Lietuvoje, tiek Zarasų rajone mažėjo, bet vidutinis karvių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, didėjo.

1 lentelė. 2022–2024 m. vidutinis karvių skaičius

Iš lentelės duomenų matyti, kad Zarasų rajono respondentiniuose ūkiuose karvių skaičius nuo 2022 iki 2024 m. padidėjo 46,5 proc., o vidutiniškai Lietuvoje vienam karvių laikytojui padidėjo net 2,6 karto. Smulkūs pieno gamintojai traukiasi iš gamybos, pieno ūkiai stambėja.

2 pav. Primilžis iš vienos karvės, t

Iš grafiko matyti, kad Zarasų rajono ūkiuose karvių produktyvumas mažesnis negu Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis rajono ūkiuose buvo 2022 m. ir siekė 4,32 t. Primelžto pieno kiekis 2024–2023 m., lyginant su 2022 m., sumažėjo atitinkamai 0,54–0,36 t. Produktyvumo sumažėjimą lėmė nepalankios gamtinės sąlygos, sausra, nes labai nukentėjo ganyklos bei pievos, buvo pagaminta mažiau pašarų, jų kokybė buvo prastesnė.

Ekonominiai duomenys

Išanalizavus ekonominius rodiklius, matyti, kad jie gerokai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.

2 lentelė. 2022–2024 m. Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai

Vertindami ūkių veiklos efektyvumą, paanalizuosime tris rodiklius:

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Zarasų r. ūkių grynasis pelningumas 2022–-2024 m. buvo beveik 1,4–2,2 karto didesnis nei Lietuvos ūkių.
Analizuojant antrąjį rodiklį, t. y. grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodiklį, galima daryti išvadą, kad ūkiai yra labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Jų veikla neefektyvi. Zarasų rajono ūkiai vidutiniškai patirtų 0,07–0,39 Eur nuostolio nuo kiekvieno pardavimų euro, jei negautų dotacijų, susijusių su pajamomis. Jos ūkiams gyvybiškai svarbios, nes leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą. Zarasų rajono žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl gaunamų kompensacinių išmokų dalis yra didesnė negu vidutiniškai Lietuvoje.
Trečiasis yra skolos rodiklis. Jis rodo ūkių finansinę riziką, jų stabilumą. Kuo didesnė skolos rodiklio reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Rekomenduojama skolos rodiklio reikšmė – ne didesnė kaip 0,6, t. y. visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto vertės. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose matyti, kad Zarasų rajono ūkių skolintos lėšos sudarė 12–13 proc., o Lietuvos ūkių – 23–24 proc. viso ūkio turto. Skolinimosi lygis buvo beveik per pusę mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių. Ūkiai neprisiima didesnės finansinės rizikos, bet tokia pozicija dažnam ūkiui užkerta kelią ūkio plėtrai, naujos technikos įsigijimui, ir dėl to ūkiai tampa mažiau konkurencingi rinkoje.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas