© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
LŽŪKT Zarasų r. biuras į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) pateikė 16 respondentinių ūkių 2022 m. duomenis.
ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, stebima ūkių ekonominė ir finansinė būklė. Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių struktūrą. Struktūros tyrimams naudojama vienoda ES metodika. Ūkiai atrenkami pagal pagrindinius rodiklius: ūkio ekonominį dydį, kuris apibūdina jo gamybos potencialą, ir ūkio tipą, kuris apibūdina jo specializaciją.
Zarasų r. biuras į ŪADT pateikė 16 respondentinių ūkių 2022 m. duomenis. Anketas pildė du konsultantai.
Pagrindinis šių ūkių ūkininkavimo tipas buvo pienininkystė (7 ūkiai). Tarp respondentinių ūkių taip pat buvo: 4 ūkiai, auginantys mėsinius galvijus; 4 mišrūs; 1 daržininkystės ūkis.
Zarasų r. žemės nenašios, priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl vyrauja gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai.
Rajono ūkininkai 2022 m. daugiausia augino žieminių ir vasarinių kviečių bei žieminių kvietrugių.
1 pav. Javų derlingumo kitimas, t/ha
2022 m. žieminių javų derlius buvo mažesnis, lyginant su 2020 ir 2021 m. žieminių javų derliumi rajone ir Lietuvoje. Vasarinių kviečių derlius 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo 0,42 t/ha, bet Lietuvos vidurkio nepasiekė.
Vidutinis karvių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, Zarasų r. ūkiuose nuo 2020 iki 2022 m. didėjo, kai Lietuvos vidurkis, 2020 m. lyginant su 2022, sumažėjo.
1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius 2020–2022 m.
2 pav. Primilžis iš vienos karvės, t
Vidutinis primilžis iš vienos karvės rajono ūkiuose, lyginant paskutinius trejus metus, mažiausias yra 2021 m. Taip pat iš grafiko matyti, kad rajono ūkiuose 2021 ir 2022 m. karvių produktyvumas mažesnis nei Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis rajono ūkiuose buvo 2020 m., kuris sudarė 6,12 t. Primelžto pieno kiekis 2022 m., lyginant su 2021 m., padidėjo 1,13 t, lyginant su 2020 m., sumažėjo 3,16 t.
Ekoniminiai rodikliai
Kiekvieno ūkininko tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų rodikliai.
Zarasų r. ūkių ekonominiai rodikliai gerokai skiriasi nuo Lietuvos ūkių vidurkio.
2 lentelė. Zarasų r. ūkių finansiniai rodikliai 2020–2022 m.
Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Zarasų r. rodiklis 2022 m. siekia net 0,54 – tai yra žymiai geriau už Lietuvos vidurkį. Tačiau aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad didžiąją pajamų dalį sudarė ES gautos išmokos. Vertinant grynojo pelningumo rodiklį be dotacijų, galima daryti išvadą, kad Zarasų r. ūkiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir kt. Analizuojant 2022 m. finansinius rodiklius pagal rajono ūkio šakas, grynasis pelningumas yra tolygiai pasiskirstęs visose ūkio šakose, o grynasis pelningumas be dotacijų parodo, kad sunkiausiai sekėsi gyvulininkystės ūkiams. Dotacijos yra svarbios, nes leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį.