Balandžio 24 d., trečiadienis | 24
Zarasų r. respondentiniams ūkiams svarbios tiesioginės išmokos
Gražina Filipavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro apskaitos konsultantė
2020-10-21
© LŽŪKT nuotr.
Visose Europos Sąjungos šalyse atliekami ūkių, gaminančių prekinę žemės ūkio produkciją, tyrimai. Duomenys pateikiami į bendrą informacinę sistemą – Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Ūkiai į ŪADT atrenkami pagal ekonominį dydį, tipą ir reprezentuoja visų ūkių visumą.
Analizuoti 16 ūkių duomenys
Zarasų rajono biuras į ŪADT 2019 m. pateikė 16 ūkių duomenis. Pagrindinė šių ūkių veiklos kryptis – pienininkystė (5 ūkiai) ir mėsinė galvijininkystė (5 ūkiai). Mišria veikla užsiėmė 4 ūkiai ir tik du ūkiai vykdė vien augalininkystės veiklą. Zarasų rajono žemės nenašios, priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų. Javų plotai sudaro nedidelę dalį. Pastaraisiais metais padaugėjo mėsinius galvijus auginančių ūkių, mažėjo pienininkystės. Vis daugiau ūkininkų ryžtasi auginti javus.
1 pav. Grūdinių augalų derlingumas, t/ha
Visų grūdinių augalų derlingumas Zarasų rajono respondentiniuose ūkiuose yra daug mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos ūkiuose. Geriausiai derėjo žieminiai kviečiai, kvietrugiai. Mažiausias derlingumas pasiektas auginant miežius.
Vidutinis karvių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, ir Lietuvos, ir Zarasų rajono respondentiniuose ūkiuose didėjo. Zarasų rajono respondentiniuose ūkiuose karvių skaičius nuo 2017 m. iki 2019 m. padidėjo 12 procentų.
1 lentelė. Vidutinis karvių skaičius 2017–2019 m.
2 pav. Primilžis iš vienos karvės, kg
Iš grafiko matyti, kad Zarasų rajono ūkiuose karvių produktyvumas yra mažesnis negu Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis rajono ūkiuose buvo 2017 m. ir siekė 4450 kg. Primelžto pieno kiekis 2018–2019 m. lyginant su 2017 m., sumažėjo atitinkamai 470–370 kg. Produktyvumo sumažėjimą lėmė sausra, nes labai nukentėjo ganyklos bei pievos, buvo pagaminta mažiau pašarų, jų kokybė buvo prastesnė.
Ekonominiai rodikliai
Išanalizavus ekonominius rodiklius, matyti, kad jie gerokai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.
2 lentelė. Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai 2017–2019 m.
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Zarasų r. ūkių grynasis pelningumas 2017–2019 m. buvo beveik 1,5 karto didesnis nei Lietuvos ūkių. Tačiau analizuojant grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis rodiklį, galima daryti išvadą, kad ūkiai yra priklausomi nuo tiesioginių išmokų, dirba nuostolingai. Zarasų rajono ūkiai vidutiniškai patirtų 0,22–0,32 Eur nuostolį nuo kiekvieno pardavimų euro, jei negautų tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir kt. Todėl subsidijos ūkiams gyvybiškai svarbios, leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį.
Skolos rodiklis rodo ūkių finansinę riziką, jų stabilumą. Kuo didesnė skolos rodiklio reikšmė, tuo didesnė ūkio finansinė rizika. Skolintų lėšų naudojimas priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui, sklandžiai ūkio veiklai. Rekomenduojama skolos rodiklio reikšmė – ne didesnė kaip 0,6, t. y. visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau kaip 60 proc. viso ūkio turto vertės. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis buvo beveik per pusę mažesnis nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių. Zarasų rajono ūkių skolintos lėšos sudarė 12–15 proc., o Lietuvos ūkių – 23–25 proc. viso ūkio turto. Zarasų rajono ūkiai skolinasi atsakingai, tačiau atsargus skolinimasis dažnam ūkiui užkerta kelią plėtrai, apriboja naujų investicijų įsigijimo galimybę ir dėl to ūkiai tampa mažiau konkurencingi rinkoje.
Vaizdo reportažas
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
