Vilniaus rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė

Alina Azarovičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilniaus r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-12-29

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Joje kaupiama ir sisteminama informacija apie pajamas, finansinę ir bendrą žemės ūkio situaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

LŽŪKT Vilniaus r. biuras apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 21 respondentinio ūkio duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2014 metais. Anketos užpildytos remiantis ūkininkų apskaitos duomenimis ir kelių ūkių apklausos duomenimis. Analizuota ne tik stambių, bet ir vidutinių bei smulkių ūkių veikla.

Iš 21 respondento 7 ūkiai buvo smulkūs, dirbę ir deklaravę iki 10 ha žemės. 12 respondentinių ūkių dirbo iki 180 ha žemės ir buvo priskirtini prie vidutinių. Vidutinis rajono respondentinių ūkių bendras žemės plotas – 87,41 hektaro. Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausios įtakos turėjo 2 ūkiai, dirbę nuo 467 iki 644 ha žemės.

1 pav. Vilniaus r. respondentinių ūkių struktūra pagal žemės plotą, proc.

1 pav. pateikti augalų derlingumo rodikliai Vilniaus r. ūkiuose per paskutinius 5 m. ir vidutiniai Lietuvoje 2013 metais. Lyginant 5 m. Vilniaus r. respondentinių ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumą, galime įžvelgti, kad derlius kiekvienais metais panašus. Jeigu derlingumas svyruoja, tai tik dėl to, kad Vilniaus r. esanti žemė yra tiek derlingose vietovėse, tiek vietovėse, kuriuose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

1 lentelė. Augalų derlingumas Vilniaus rajono ūkiuose, t/ha

Iš 21 respondentinių ūkių Vilniaus r. 7 laikė melžiamų karvių, dauguma iš jų – po 1 ar 2. Tik 2 ūkiai buvo didesni ir laikė vidutiniškai daugiau kaip 60 melžiamų karvių. Kaip matome iš pateiktos 2 lentelės, 2013 ir 2014 m. duomenys ženkliai skiriasi, kadangi 2014 m. buvo atrinkti ir analizuoti nauji respondentai, kurių daugumą sudarė smulkus ūkiai.

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Žemės ūkio bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto bendro derliaus užauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos bei gautų gyvulininkystės produktų, gyvulių užauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2014 m. sudarė (žr. 3 pav.): augalininkystės – 79553 Lt, gyvulininkystės – 49714 Lt, paslaugų pajamos – 7831 Lt, agroturizmo pajamos – 25865 Lt ir pajamos iš perdirbimo ir miškininkystės – 122358 Lt.

2 pav. Bendroji produkcija, Lt

Norint išsiaiškinti, kokie ūkių rezultatai ir kas juos lemia, analizuoti 2 paskutinių metų ūkių veiklos efektyvumo rodikliai.

3 lentelė. Vilniaus r. respondentų ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. 2014 m. lyginant su 2013 m., rodiklis padidėjo 8,08 proc., tačiau visais metais išliko didesnis nei vidutinis rodiklis Lietuvoje. Ūkininkai stengiasi kuo daugiau investuoti savo lėšomis ir tik maža dalis respondentų turtą įsigyja skolindamiesi.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Mūsų analizuojamuose ūkiuose 2014 m. šio rodiklio reikšmė buvo 0,06, tai reiškia, kad ūkininkai nėra linkę skolintis.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 2014 m. rajone koeficientas sudarė 321,84. Tam įtakos turėjo vienas ūkis, kuris metų pabaigoje turėjo sukaupęs labai daug trumpalaikio turto. Lyginant šį rodiklį su vidutiniu Lietuvoje, 2013 m. jis išlieka aukštesnis.

Grynojo pelningumo rodiklis piniginė išraiška rodo, kiek 1 pardavimų litui tenka grynojo pelno. Rodiklis apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Šis rodiklis ir 2013 m., ir 2014 m. yra „su minuso ženklu“. Tai rodo, kad mūsų rajono ūkininkai nesugeba tinkamai kontroliuoti gamybos išlaidų. Rodiklis rodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių (produktų) konkurencingumas mažėja.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai pajamoms sukurti naudojamas ūkio turtas. Šis rodiklis Vilniaus r. ūkiuose paskutinius 2 m. iš eilės yra gana panašus ir galima daryti išvadą, kad respondentai neefektyviai naudojo visus galimus išteklius.

Subsidijų gamybai dalis pajamose, 2014 m. lyginant su 2013 m., sumažėjo 2,61 procento. Šis rodiklis yra didesnis nei vidutinis Lietuvoje. Subsidijos – tai didelė parama ūkininkaujantiems žmonėms. Nes dažniausiai ūkininkaujama nuostolingai, o pelno gaunama tik tada, kai skiriamos dotacijos.

Išanalizavus Vilniaus r. respondentinių ūkių duomenis, galima pasakyti tik viena – tobulėjimui ribų nėra. Kadangi kiekvienas ūkis, kaip ir žmogus, yra individualus, turi tam tikrų silpnų bei stiprių vietų ir žino, kur reikia pasitempti.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi