Birželio 26 d., sekmadienis | 22

Vilniaus r. ūkių 2020 m. duomenų apibendrinimas

Lina Žarinovienė
LŽŪKT Molėtų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas
2021-11-29

LŽŪKT Vilniaus r. biuras apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 12 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Kadangi respondentų skaičius per mažas norint skelbti duomenų analizes (turi būti ne mažiau kaip 15 ūkių), šiame straipsnyje bus aptarti Vilniaus r. biuro klientų ūkių 2020 m. veiklos rezultatai.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema. Ji veikia jau nuo 1965 metų. Pagrindinė jo paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Tuo tikslu ŪADT renka ir analizuoja metinius duomenis. ŪADT analizių rezultatai labai svarbūs norint suprasti ūkių pajamų struktūrą ir politikos poveikį įvairiam ūkių verslui. Remiantis ŪADT duomenimis atliktų socialinių ir ekonominių tyrimų rezultatai padeda kurti naujas politikos kryptis, geriau pritaikytas ūkininkų ir kaimo bendruomenių poreikiams.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Apibendrinti Vilniaus r. Ūkių duomenys

LŽŪKT Vilniaus r. biuras apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 12 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2020 metais. Kadangi tai per mažas respondentų skaičius norint skelbti duomenų analizes (turi būti ne mažiau kaip 15 ūkių), šiame straipsnyje aptariami Vilniaus r. biuro klientų ūkių veiklos rezultatai. Išnagrinėti 59 ūkiai, iš kurių 37 yra augalininkystės ir tai sudaro 63 proc., gyvulininkystės ūkių yra 7 – 12 proc., 15 ūkių užsiima mišriu ūkininkavimu ir tai sudaro 25 proc. 1 pav. matyti, kad Vilniaus r. ūkiuose dominuoja augalininkystė. Nors paskutinių metų duomenimis ES stengiasi atgaivinti gyvulininkystės ūkius, tačiau analizuojant atrinktus ūkius pastebime, kad šia veikla užsiimama mažiausiai.

1 pav. Vilniaus r. ūkių gamybinė veikla

Analizuojami 59 ūkiai įvairaus stambumo – nuo 0 iki 982,30 ha. Rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. 2020 m. nuo 0 ha iki 30 ha sudarė 26 proc. visų ūkių, nuo 30 iki 100 ha sudarė 25 proc., nuo 100 iki 200 ha – 28 procentai. Dideli ūkiai, t. y. nuo 200 iki 500 ha sudarė 15 proc., o daugiau kaip 500 ha – 6 proc.

2 pav. Vilniaus r. ūkių deklaruojamas žemės plotas 2020 m., proc.

Kaip matyti iš 1 pav., Vilniaus r. tarp analizuojamų ūkių dominuoja besiverčiantys augalininkyste. Daugiausia sėta žieminių ir vasarinių kviečių, kvietrugių, rugių, miežių, rapsų, grikių.

3 pav. Vilniaus r. ūkiuose 2020 m. dažniausiai augintų augalų vidutinio derlingumo palyginimas su Lietuvos derlingumo vidurkiu, t/ha

3 pav. matome Vilniaus r. ūkių derlingumo duomenis, kurie, atlikus analizę, palyginti su vidutiniais 2020 m. derlingumo duomenimis rajone ir visoje Lietuvoje. Vilniaus r. žemės nederlingos, dalis teritorijos priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, galbūt tai ir lemia mažesnį auginamų augalų derlingumą, lyginant su visos Lietuvos derlingumu. Taip pat mažesniam derlingumui nemažą įtaką daro tai, kad didžioji dalis Vilniaus r. ūkių yra smulkūs arba vidutiniai, kaip matome iš 2 pav. Tokie ūkiai nėra finansiškai pajėgūs daug investuoti į auginamų augalų tręšimą ar augalų apsaugą nuo ligų bei piktžolių.

Lygindami 2018–2020 m. Vilniaus r. augintų augalų derlingumą (4 pav.), matome, kad 2020 m. ūkininkams buvo palankiausi. Nors 2020 m. Lietuvoje vyravo nepalankios ūkininkams oro sąlygos, derliui, kaip matome, tai didelės įtakos neturėjo. Kaip rodo paskutiniųjų metų duomenys, ir smulkūs, ir vidutiniai ūkiai labiau domisi naujomis technologijomis. Pasinaudojus ES paramomis, investuojama į šiuolaikišką žemės ūkio techniką, kuria geriau įdirbama žemė ir gaunamas didesnis, kokybiškesnis derlius.

2020 m. buvo ypač derlingi žieminių kviečių augintojams. Gautas iki 4,28 t/ha derlius, o 2018 m. prikulta vos 2,37 t/ha. Lyginant 2018 m. ir 2020 m., vasarinių kviečių derlius buvo dvigubai didesnis, t. y. 2018 m. prikulta 1,98 ha, 2019 m. – 1,69 t/ha , o 2020 m. derlius siekė vidutiniškai 4,04 t/ha.

Grikių derlius 2020 m. nežymiai sumažėjo ir siekė vidutiniškai 0,93 t/ha, o 2018 m. buvo prikulta apie 1,01 t/ha, 2019 m. – 1,09 t/ha.

Rugių derlius 2020 m. šiek tiek padidėjo – iki 2,25 t/ha, lyginant su ankstesniais metais, tačiau labai nežymiai.

Lyginant 2018 m. kvietrugių, miežių ir rapsų derlingumą su 2020 m., paaiškėjo, kad jis didesnis beveik dvigubai.

4 pav. Vilniaus r. augintų augalų derlingumo 2018–2020 m. palyginimas

Analizuoti ūkių ekonominiai rodikliai

Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių ūkio rodiklių yra grynasis pelningumas. Jisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Būtina analizuoti sąnaudų struktūrą, aiškintis jų didėjimo priežastis, ypatingai, kai gamybos apimtys išlieka vienodos, pardavimo pajamų mažėjimo priežastis ir kt. Nesiimant priemonių, padėsiančių stabdyti grynojo pelno mažėjimo tendenciją, ateityje veikla gali tapti nuostolinga. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Lyginant 2018 ir 2020 m. grynąjį pelningumą, nustatyta, kad palankiausi ir pelningiausi Vilniaus r. ūkiams buvo 2018 m., ir šis rodiklis siekė 0,39. 2019 m. šis rodiklis buvo nežymiai nukritęs iki 0,36, tačiau jau 2020 m. matome, kad ūkininkų situacija pagerėjo ir rodiklis vėl šoktelėjo iki 0,37 (5 pav.).

5 pav. Vilniaus r. ūkių grynasis pelningumas ir grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis), koef.

Be dotacijų, susijusių su pajamomis, vidutinis 2020 m. Vilniaus r. ūkių pelningumas siekė -0,04. Palyginus rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be gaunamų tiesioginių išmokų ūkininkauti būtų gana sudėtinga ir nuostolinga, o analizuodami 5 pav. apibendrintus duomenis, matome, kad ūkininkai kasmet darosi vis savarankiškesni ir mažiau priklausomi nuo dotacijų.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.